Prieš pusantros savaitės motinos netekęs ir kurį laiką tėvo prižiūrėtas mažylis netrukus prarado ir jį – suėmus Š.Žemaitį vaikas turėjo kraustytis į močiutės namus. Tačiau Š.Žemaičio motina savo vaikaičiu rūpinosi tik kelias dienas.
Pirmadienį Pakruojo rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu berniuko globėjai buvo paskirti nužudytosios S.Rakauskaitės artimieji.
Sprendimas atitinka vaiko interesus
Per šeimos tragediją tėvų netekusiam vaikui globa buvo paskirta skubos tvarka.
„Jei vaikas vienu metu lieka be abiejų tėvų, problemą reikia spręsti skubiai. Vaikas negali likti be įstatyminio globėjo.
Šiuo atveju į mus prašydamas skirti berniuko globą kreipėsi žmogus ir mes jį globėju paskyrėme įvertinę pačius pirminius duomenis.
Priimdami šį sprendimą mes atsižvelgėme ir į Globos organizavimo komisijos, kuriai buvo pateikti surinkti duomenys, nuomonę.
Esu įsitikinusi, kad pasirinktas sprendimas šiuo metu atitinka vaiko interesus“, – portalui lrytas.lt sakė Pakruojo rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedrė Židonienė.
Aptarė, ką sakyti mažyliui
Kas tapo mamos netekusio ir tėvo ilgą laiką nematysiančio berniuko globėjais, skyriaus vedėja nekonkretizavo.
Pasak G.Židonienės, nors situacija nėra paprasta, vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimas dėl vaiko perdavimo globoti S.Rakauskaitės artimiesiems didesnių aistrų neįplieskė: „Didesnių emocijų, nei jų galėjo būti tokiu atveju, tikrai nebuvo.“
Įtariama, kad S.Rakauskaitę Š.Žemaitis namuose pasmaugė naktį į balandžio 11-ąją. Namie tuo metu buvo ir jų sūnus. Tąnakt berniukas jau miegojo ir šeimos tragedijos nematė.
Globą skyrę vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai su globėjais aptarė, kaip mažyliui paaiškinti tėvų netektį, kaip su juo elgtis per mamos laidotuves.
Į pagalbą pasiruošę ateiti ir pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai.
Tėvo prašymai bus svarstomi
Ar globos paskyrimas berniukui reiškia, kad į jį teisių neteko už grotų atsidūręs tėvas?
„Kiekvienas tėvas, kol jam nėra apribota valdžia, turi teises į savo vaikus, bet šiuo atveju viskas turės būti derinama su mūsų skyriumi. Tai liečia ir pasimatymus.
Jei, tarkime, būdamas už grotų Š.Žemaitis pageidautų matysis su savo atžala, toks prašymas būtų svarstomas, sprendimas priklausytų nuo daugelio aplinkybių“, – paaiškino G.Židonienė.
Jei Š.Žemaitis išeitų į laisvę dar iki sūnaus pilnametystės, jis galėtų bandyti susigrąžinti sūnų iš globėjų.
„Gavę tėvo prašymą dėl sūnaus susigrąžinimo, mes privalėtume priimti sprendimą. Jį priimat tektų atsižvelgti į tai, kokie santykiai susiklostė tarp tėvo ir sūnaus, kaip tokie pokyčiai paveiktų vaiką, ar jam būtų saugu gyventi su tėvu, ar tokie pokyčiai nepakenktų vaiko interesams“, – sakė G.Židonienė.
Nerašytų taisyklių nėra
Pakruojo rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos teigimu, panašių situacijų, kai vienam iš tėvų patekus už grotų teko spręsti, ką skirti beglobiu likusio vaiko globėju, pasitaiko neretai.
„Kiekvienas atvejis yra unikalus ir nerašytų taisyklių, kuriomis būtų galima vadovautis priimant spendimą, nėra. Sprendžiant, ką skirti tokio vaiko globėju, reikia įsigilinti į konkrečią situaciją.
Globėju gali tapti ne tik giminaičiai ar šiaip artimi žmonės, bet ir šeimyna ar vaikų globos įstaiga“, – paaiškino G.Židonienė.
