Referendumo klausimas dėl dvigubos pilietybės ketvirtadienį vėl bus svarstomas Seimo posėdžių salėje. Liberalai aiškina, kad sparčiai gyventojus prarandančiai Lietuvai reikia Konstitucijos pokyčių ir susigrąžinti gyventojus. Jie ramina kritikus, kurie rodo į Rytų pusę ir baiminasi dėl rusų antplūdžio. Tikina, esą viską sutvarkys specialūs saugikliai.
Liberalų sąjūdžio frakcija pasišovė kitąmet spalį kartu su Seimo rinkimais surengti privalomąjį referendumą. Siūloma negaliojančia pripažinti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, kuri numato, kad niekas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.
Sieks susigrąžinti emigrantus
Referendumo iniciatoriai nori, kad Lietuva būtų kuo didesnė ir nebūtų prarastas ryšys su išvažiavusiais žmonėmis. Jie suskubo pasiūlyti, kad dviguba pilietybė būtų įteisinta Konstitucijos keitimo keliu, nes esą stengiasi branginti kiekvieną Lietuvos pilietį.
Ar tai tik ne nuolaidžiavimas emigrantams?
Liberalų lyderis Eligijus Masiulis įsitikinęs, kad tai yra problema, nes per pastaruosius 25 metus Lietuva prarado daugiau nei 700 tūkst. savo piliečių ir žmonės išvažiavo į įvairias pasaulio šalis.
„Praėjus laikui, nemaža dalis jų galbūt norės grįžti į Lietuvą. Jei nesuteiksime jiems galimybės turėti dvigubą pilietybę, jie bus praradę ryšį su Lietuva ir bus sunku sugrįžti“, – į ateitį įtariai žiūrėjo E.Masiulis.
Pasak politiko, emigracijoje esantys žmonės kuria šeimas ir ten gimsta palikuoniai, kuriems gali taip pat tekti apsispręsti, kurios šalies pilietybę rinktis. Jei daugelį metų jie gyvena kitoje užsienio valstybėje, mažai tikėtina, kad jie rinksis Lietuvos pilietybę.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų atžaloms, tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo.
Sprendimą nori atiduoti tautai
Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad norint padidinti asmenų ratą reikalinga Konstitucijos pataisa, o ji gali būti priimta tik referendumu.
Apie dvigubos pilietybės įteisinimą jau ne pirmi metai diskutuojama tiek visuomenėje, tiek tarp politikų.
„Buvo bandymų per Pilietybės įstatymą išplėsti išimtis taikant dvigubą pilietybę. Konstitucinio teismo sprendimas 2012 metais labai aiškiai pasakė, kad vienintelis kelias norint įteisinti dvigubą pilietybę – tai yra privalomasis referendumas, kurio metu būtų pasiūlyta keisti Konstitucinę nuostatą“, – sprendimą bandė paaiškinti liberalų lyderis.
Konstitucijos nuostata dėl pilietybės nesikeitė nuo 1992 metų, kai tik ji buvo priimta. Kodėl tiek buvo laukta?
E.Masiulio teigimu, emigracijos mastas pasiekė didžiausią skaičių praėjus maždaug dešimt metų po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Kol emigracijos mastas nebuvo toks didelis, ši tema nebuvo tokia aktuali. Jo nuomone, dabar esame tikrai subrendę tokiam referendumui.
Ar surinks tiek balsų?
Konstitucijos skirsnį dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Užsienio lietuviai prieš referendumą dėl dvigubos pilietybės pasisako nuogąstaudami, kad tokie griežti reikalavimai gali jį sužlugdyti.
Referendumo iniciatorius E.Masiulis supranta, kad nėra taip lengva, kad tiek daug žmonių balsuotų. Pasak jo, kiekvienoje Lietuvos šeimoje ar giminėje yra žmonių, kurie išvažiavo ir kuriems aktualus šis įstatymas. Šiuo atveju tokiais svarbiais valstybės klausimais, kurie susiję su mūsų valstybės ir išlikimu, ateitų palaikyti reikalingas skaičius žmonių. Tai kiekvieną žmogų ir mūsų ateitį liečiantis klausimas.
Pasak referendumo iniciatoriaus, politinių jėgų bei nevyriausybinių organizacijų indėlis taip pat turėtų būti didelis – jos kviestų žmones ir aiškintų referendumo reikšmę, kad jis įvyktų.
„Kito kelio neturime, ar mes taip ir toliau kalbėsime apie problemą, bet taip jos ir neišspręsime, arba vis dėlto eisime į referendumą, kurio metu išsiaiškinsime visuomenės nuomonę“, – pagautas patoso aiškino E.Masiulis.
Baimė dėl rusų antplūdžio
Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti ir Rusija.
Liberalai šiai nuostatai prieštarauja, nes pasaulyje daugybė šalių turi įteisinusios dvigubą pilietybę ir pateikiama jų patirtis.
„Per specialius galiojančius Pilietybės įstatymus yra labai aiškiai numatomi saugikliai. Šiuo atveju mes tikrai pasisakome, kad Pilietybės įstatyme būtų numatyti saugikliai pirmiausia dėl lietuvių kilmės asmenų – kad dvigubos pilietybės išsaugojimas galiotų lietuviškos kilmės asmenims. Antras dalykas, kad suteikdami pilietybė turėtume siekti, jog žmogus žinotų apie Lietuvos valstybės istoriją ir mokėtų lietuvių kalbą.
Pagaliau, į tą patį įstatymą reikėtų įtraukti Europos Sąjungos valstybes, Transatlantinės integracijos valstybes, kurios yra draugiškos mūsų valstybei. Pirmiausia būtent tų šalių piliečiai turėtų galimybę kartu turėti ir Lietuvos pilietybę. Yra aiškūs kriterijai ir saugikliai, kuriuos natūralu, kad reikėtų įstatyme įtvirtinti ir taip sumažinti galimybes provokacijoms ar manipuliacijoms iš Lietuvai nedraugiškų šalių“, – saugiklius numatė E.Masiulis.
Tikina, kad nesiekia įsiteikti rinkėjams
Referendumas siūlomas kitąmet spalio mėnesį kartu su ateinančiais Seimo rinkimais. Pasiteiravus, ar tai nėra tik noras įsiteigti rinkėjams, E.Masiulis aiškino, kad jie sąmoningai šią referendumo iniciatyvą teikia dabar, likus dar pusantrų metų iki Seimo rinkimų. Iki rinkimų esą žmonės pamirš, kas inicijavo referendumą.
Pasak liberalo, jei Seimas po teikimo pritartų referendumo organizavimui, jie siūlytų, kad ne Liberalų sąjūdis, o Seimo sudaryta Konstitucijos keitimo komisija ar kas nors kitas teiktų to referendumo galutinį variantą balsuoti. Čia reikia visų pagrindinių politinių jėgų sutarimo.
„Gink Dieve, nenorime prisiimti kokių nors politinių nuopelnų, o siekiame, kad problema būtų sprendžiama“, – dievagojosi E.Masiulis.
