Karas sukčiams paskelbtas, bet jį paskelbti galiu ir aš.
Keistis informacija ir siekti sutrukdyti sukčiams – geras žingsnis, bet tai – tik dekoracijos kare, kuriame reikia tvirtų ginklų. Patys suprantame, ko verti plastikiniai manekenai prieš gausėjančias nusikaltėlių pajėgas. O ginklus turi suteikti valdžia.
Po trečiadienį įvykusios spaudos konferencijos, kurioje buvo kalbama apie krepšinį ir sukčius, išryškėjo nemalonūs kampai.
Pirmiausia – Arvydo Sabonio frazė, kad nešvari liga atėjo iki krepšinio. Lietuvos krepšinį pabudino Kėdainių „Nevėžis“ ir „Mažeikiai“. Būtent šių ekipų susitikimas buvo atšauktas likus valandai iki pradžios, nes atsirado norinčiųjų pralobti.
Ir nors džiaugtis tokiais dalykais negalima, šįkart teko suploti rankomis, nes dar prieš metus buvo aiškinama, kad sukčiai ir sutarimai dėl rungtynių baigties – daugiau futbolo ir žemesniųjų krepšinio lygų problema.
Stop. 2011 metais LKF nesugebėjo tinkamai nubausti trijų Palangos „Naglio“ krepšininkų, kurie mėgino laimę ir rungtynėse, ir lažybų kontoroje. Baudos po tris tūkstančius litų – paplekšnojimas per užpakalį. O juk vienas žaidėjų – Vidmantas Užkuraitis – tuo metu dirbo LKF. Jau šioje istorijoje turėjo kilti didžiulis skandalas, bet vietoje to buvo daug šypsenų – vaikinai šiek tiek prisidirbo ir tiek.
Šie nuodai ne šiemet atėjo į krepšinį. Jie buvo ir, veikiausiai, buvo anksčiau nei 2011-aisiais, kai buvo pričiupti sukčiai.
Kitas kampas – bendradarbiavimas. LPT turi sutartį su LKF ir LFF. Tačiau ironiška A.Sabonio šypsena, išgirdus klausimą, ar šiam teko kalbėtis su LFF atstovais, pasakė daugiau nei reikia. Krepšinis ir futbolas kartu prieš sukčius nekovos.
Kiekvienam aišku, kad tai – sukčių pergalė. Ir mažiausiai suprantama, kodėl federacijos negali pasidalinti žiniomis? Juk LFF yra sukaupusi tikrai daug informacijos ir žinių, kaip laviruoti painioje teisinėje sistemoje, siekiant pažaboti nusikaltėlius. Aš nesakau, kad LFF – pavyzdinė struktūra, bet faktas, kad kovos su sukčiais atveju ji galėtų pamokyti LKF.
Nenori, nes Julius Kvedaras – ne iš tų žmonių, su kuriais bendrautų A.Sabonis? Bet juk jiems kalbėtis ir nereikia. Šiuo klausimu LFF dirba kiti žmonės.
Tai už ką statom? Aš – už gražią pabaigą, bet lažinuosi iš tikėjimo, o ne pinigų. Šiandieną sunku įsivaizduoti sporto pergalę prieš sukčius, kai tiems, kurie nori kovoti, nugarą atsuka Seimas.
Kas sugalvojo, kad nereikia sugriežtinti įstatymų? Kodėl kažkam neįtiko pataisos, kuriose nusikaltėlius būtų galima bausti rimtomis laisvės atėmimo bausmėmis?
Žinojai, kad mačas sutartas ir statei – sėdi kalėjime iki penkerių metų. Išlošei galybę pinigų – iki aštuonerių.
Štai tokie dalykai skamba lyg tikri ginklai, o ne frazės. Bet Seimas nusprendė, kad to nereikia ir grąžino jį tobulinti. Sakysite, kad juk tik grąžino, bet mes visi suprantame, ką tai reiškia.
