Praėjusių metų gruodį į Klaipėdą atplaukusį laivą-terminalą „Independence“ Lietuva pasitiko džiugiai ir su viltimi, jog dujų kaina bent kiek priartės prie tų, kurias moka vakariečiai. Mūsų šalis jau daug metų mokėjo už jas kone brangiausiai.
Alternatyva iš Norvegijos, taip pat kritusios naftos kainos „Gazprom“ iš tiesų privertė permąstyti savo kainodarą. Maža to, Rusijos koncernas tai padarė skubiai.
Rezultatas – daugiau nei penktadaliu atpigusios dujos, o kartu ir daugumoje miestų sumažėjusios gyventojų sąskaitos už šildymą.
Ar tai lėmė ir terminalas? Be abejonės. Tiesa, „Gazprom“ apie nuolaidą dujoms paskelbė gerokai anksčiau, nei „Independence“ priartėjo prie Klaipėdos. Vis dėlto būtent drąsūs Lietuvos užmojai rusiškų dujų pardavėjus privertė nuleisti kainą.
Tačiau nederėtų pamiršti, kad Lietuvai energetinę nepriklausomybę atplukdęs laivas Klaipėdoje stovės ir toliau. O jo išlaikymas tampa ne tik energetikų, politikų, bet ir visos visuomenės reikalu.
Tuo metu, kai prasidėjo derybos dėl terminalo laivo statybos, Lietuva per metus suvartodavo apie tris milijardus kubinių metrų dujų, įskaitant ir didžiausią vartotoją „Achemą“.
Kai „Independence“ prisišvartavo mūsų šalies uostamiestyje, vartojimas sumenko puse milijardo kubinių metrų. Vien šilumos gamintojų apetitas per tą laiką sumažėjo nuo milijardo iki 600 milijonų kubinių metrų gamtinių dujų.
Staigmenų nepateikė ir besibaigiantis šildymo sezonas – dujų poreikis toliau menko.
Tai lėmė ne tiktai miestuose ir miesteliuose kone kas mėnesį pradedantys veikti nauji biokuro katilai, bet ir palyginti šilta žiema, beje, jau antroji tokia.
Energetikai dabar teigia, jog niekas iš anksto negalėjo prognozuoti, kad taip dramatiškai kris dujų vartojimas. Bet požymių būta nemažai: gaminant šilumą biokuro kasmet naudojama vis daugiau, ir šis procesas veikiausiai tęsis. O kur dar planuojamos atliekų deginimo ir biokuro jėgainės Vilniuje bei Kaune?
Dujas vartojantys reguliuojamieji energijos gamintojai privalo bent ketvirtadalį jų įsigyti iš Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo. Kai mažėja pačių dujų paklausa, mažiau reikia ir terminalo paslaugų, o išlaikyti jį kainuoja tiek pat.
Todėl galima laikyti sėkme, kad Klaipėdoje dujų jau įsigijo užsienio pirkėjai, pavyzdžiui, estai. Tačiau šis kiekis dar per mažas, kad būtų itin reikšmingas.
Taip pat svarstoma šalia Kiaulės Nugaros salos Kuršių mariose įrengti dujų skirstymo stotį, kurioje jos būtų perpilamos į mažesnius laivus. Bet tai irgi tik ateities planai.
Dar viena galimybė – priimti atitinkamus teisės aktus, kad užsakytas suskystintąsias dujas, kurių šaliai nereikės, būtų galima plukdyti kitiems pirkėjams nors ir į Pietų Ameriką. Žinoma, jei pavyktų rasti užsakovų.
Kad ir kaip būtų, jau dabar aiškėja, jog kai kurių skeptikų įspėjimai, kad „Independence“ Lietuvai yra paprasčiausiai per didelis, ima pildytis.
Ne veltui terminalo prižiūrėtojai svarsto, ar būtų įmanoma jam dirbti dar mažesniu nei minimalus režimu ir per metus perpumpuoti ne 540 mln., o 300 mln. kubinių metrų dujų.
Bet netgi tokiu atveju terminalui dujų vartotojai kasmet turėtų sumesti per 40 mln. eurų. Kaip? Tai klausimas jau ne energetikams, o politikams.
Daug dujų vartojantys šilumos gamintojai jau dabar niršta, kad perkamos iš terminalo yra brangesnės nei tos, kurias tiekia „Gazprom“. Todėl esą šilumos kaina galutiniams vartotojams nesumažėjo tiek, kiek galėjo.
Veržti šilumininkus dar labiau vargu ar įmanoma. Tad gal reikėtų didinti Visuomenės interesus atitinkančių paslaugų mokestį?
Pastaruoju metu valdžios užkulisiuose svarstoma idėja tiesiog pabranginti elektros kilovatvalandės kainą 0,29 euro cento. Kas mėnesį sąžiningai už elektrą atsiskaitantiems vartotojams tai nebūtų didelė našta, užtat per metus būtų surinkta daugiau nei 40 mln. eurų – tiek, kiek reikia minimaliausiu režimu dirbančiam terminalui.
Bet tokiam sprendimui prieštarauja valdantieji. Mat premjeras A.Butkevičius ne sykį yra žadėjęs, kad ir šilumos, ir elektros kainos turi tik mažėti. O juk ne už kalnų ir rinkimai į Seimą.
Nepaisant to, vienokie ar kitokie sprendimai, kaip išlaikyti terminalą mažėjant dujų paklausai, turės būti priimti. Tad ar neteks politikams kai kurių pažadų ir ambicijų sudeginti su norvegiškomis dujomis? Galbūt tai ir nebūtų blogiausia išeitis.
Tiesa, yra ir viltingų žinių. Europos Komisija vakar paskelbė, jog „Gazprom" taikytos kainos galėjo būti neteisingos.
Tikėtina, kad rusai su Briuseliu bandys taikytis gražiuoju. Tai reikštų dar mažesnes dujų kainas šalims, kurios nukentėjo dėl koncerno veiksmų.
Jei Lietuvai dar pavyktų iš „Gazprom“ arbitraže prisiteisti ir norimus 1,5 mlrd. eurų, tikrai sumažėtų galvos skausmas, kaip išlaikyti energetinės nepriklausomybės garantą terminalą.
