„Pirmiausiai aš labai atsakingai noriu pasakyti, kad Vyriausybė tikrai nesitaikstys su jokiu šantažu ir jokiais keliamais nepamatuotais reikalavimais“, – ketvirtadienį kalbėjo premjeras.
Vyriausybės vadovas priminė, kad 2013 ir 2014 m. policijos departamentui buvo skirti papildomi asignavimai. A.Butkevičius teigė suprantantis, kad policijos sistemą reikia reorganizuoti, kartu pagerinant pareigūnų turimą infrastruktūrą, tačiau pabrėžė, kad per trumpą laiką įgyvendinti tokios reformos negalima.
„Per vienerius arba per dvejus metus mes reformą tokioje sistemoje tikrai esame nepajėgūs padaryti“, – „Žinių radijui“ sakė A.Butkevičius.
Ministras Pirmininkas patikino, kad, nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos, vidaus reikalų tarnybos pareigūnams atlyginimai ir toliau bus didinami, tačiau Vidaus reikalų ministerija taip pat privalo efektyviai naudoti šiuo metu turimus asignavimus, o S.Skverneliui lėšų reformai įgyvendinti reikės ieškoti optimizuojant vidaus valdymą.
Trečiadienį S.Skvernelis pareiškė, kad keičiant Vidaus tarnybos statutą ir gerinant policijos pareigūnų darbo sąlygas pirmaisiais metais reikia mažiausiai dar bent 7 mln. eurų, o visai reformai – bent 20 mln. eurų. Ministras taip pat teigė, kad vykdyti pertvarkas vidaus sistemoje trukdo jo nepartiškumas.
Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Seimas anksčiau po pateikimo yra pritaręs siūlymui rengti referendumą dvigubos pilietybės klausimu, bet parlamentiniai komitetai pateikė neigiamas išvadas. 2013 metais Darbo partijos atstovo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko pateiktas projektas siūlė rengti referendumą Konstitucijos 12 straipsnyje įrašant: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tada pateikė poziciją, kad „neribotos dvigubos pilietybės atvejų įteisinimas sąlygotų galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, kai pilietybės suteikimo ir pasų įteikimo politiką nedraugiškos valstybės gali naudoti įtampos kėlimo bei savo įtakos stiprinimo tikslais“.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės išplėsti dvigubos pilietybės galimybę reikalinga Konstitucijos pataisa, o ji gali būti priimta tik referendumu.
Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas.
