Bijo dėl piktnaudžiavimo
A.Butkevičius ketvirtadienio rytą išreiškė palaikymą dvigubos pilietybės referendumo klausimui. Jo nuomone, įstatymai ir referendumo klausimai turi būti paruošti atsakingai, kad praplečiant dvigubą pilietybę neliktų spragų galimiems piktnaudžiavimams.
„Aš asmeniškai palaikau dvigubos pilietybės idėją, referendumą, tačiau įstatymai turi būti paruošti labai atsakingai, taip pat atsakingai turi būti suformuluoti referendumo klausimai, kad praplečiant dvigubą pilietybę nepalikti spragų galimiems piktnaudžiavimams“, - aiškino premjeras „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.
Premjero teigimu, socialdemokratai dar pernai iškėlė referendumo dėl dvigubos pilietybės idėją. Liberalų pasiūlymas nėra nauja idėja, tačiau reikia konkrečių žingsnių imtis kartu su referendumu. Reikia skleisti papildomą informaciją apie Konstitucijos keitimą.
Pasak premjero, teisininkai turi pasakyti, koks turi būti suformuluotas klausimas ar teiginiai. Jei pasakys, kad turi būti išimta tokia nuostata, tai tą ir įrašys į referendumo pasiūlymą.
Reikalinga Konstitucijos pataisa
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės išplėsti dvigubos pilietybės galimybę reikalinga Konstitucijos pataisa, o ji gali būti priimta tik referendumu.
Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Seimas anksčiau po pateikimo yra pritaręs siūlymui rengti referendumą dvigubos pilietybės klausimu, bet parlamentiniai komitetai pateikė neigiamas išvadas. 2013 metais Darbo partijos atstovo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko pateiktas projektas siūlė rengti referendumą Konstitucijos 12 straipsnyje įrašant: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tada pateikė poziciją, kad „neribotos dvigubos pilietybės atvejų įteisinimas sąlygotų galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, kai pilietybės suteikimo ir pasų įteikimo politiką nedraugiškos valstybės gali naudoti įtampos kėlimo bei savo įtakos stiprinimo tikslais“.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo.
Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas.
