Vadinasi, tiesiant pagalbos ranką reikia būti budriems, kad nesipelnytų apgavikai.
Šiuo metu lietuviams budrumas ypač praverstų, nes padidėjo rizika būti apgautiems asmenų, kurie tik imituoja paramos Ukrainai rinkimą.
Natūralu, kad lietuviai užjaučia nuo Rusijos agresijos kenčiančius ukrainiečius. Tačiau tuoj pat atsirado ir apsimetėlių, siekiančių pasipelnyti iš šios užuojautos. Tai ne tik kompromituoja pačią idėją remti Ukrainą, bet ir griauna žmonių pasitikėjimą visomis pagalbos organizacijomis.
Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad veikėjas iš Vilniaus A.Dolženka rinko pinigus Donbaso separatistams.
Prisidengusių parama lietuvių aferistų veikla jau įgijo tarptautinį mastą.
Neseniai atskleista, kad norvegus tragiškais vaizdais iš kariaujančios šalies graudinę ir labdarą rinkę lietuviai iš tikrųjų patys iš to pelnėsi – dalis paaukotų daiktų pardavinėti Lietuvoje.
Negana to, „Lietuvos rytas“ atskleidė, kad graudūs vargstančių Ukrainos žmonių vaizdai irgi tėra apgavikų fotosesija, surengta Radviliškio rajone esančioje antruoju Didžiasaliu vadinamoje Tyrulių gyvenvietėje.
Nufotografuoti žmonės nė neįtarė, kad jie norvegams bus pristatyti kaip pagalbos laukiantys, nuo karo nukentėję ukrainiečiai.
Sunku įsivaizduoti didesnį pasityčiojimą iš kilnaus tikslo. O aferą sumanę asmenys tik gūžčiojo pečiais, ko čia prie jų kimba norvegai, nes neva jie paaukotus daiktus vis viena būtų išmetę.
Ši „Lietuvos ryto“ paviešinta istorija, matyt, privertė žmones apskritai atidžiau žvelgti į labdaros rinkėjus.
Todėl šiomis dienomis Vilniuje pinigus nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems vaikams neva rinkę jaunuoliai netruko sulaukti policijos dėmesio.
Dienraštis taip pat susidomėjo įtartinais aukų rinkėjais, kurie aiškino atstovaujantys organizacijai „Vilties upė“, kuri neva bendradarbiauja su Raudonuoju Kryžiumi.
„Vilties upės“ savanoriai viliojo žmones net atlygiu – esą paaukojusieji gali laimėti kelionę į Hamburgą. Bet tai jau greičiau komercinės rinkodaros nei labdaros rinkimo metodas.
Natūralu, kad policija du šios organizacijos savanoriais prisistačiusius asmenis, kurie niekuo negalėjo įrodyti, jog jie yra labdaros rinkėjai, patraukė administracinėn atsakomybėn ir skyrė nuobaudas.
„Lietuvos rytas“ išsiaiškino dar ir tai, kad „Vilties upės“, kuriai vadovauja kažkoks amerikietis P.Edmundsas, bendradarbiavimas su Raudonuoju Kryžiumi tėra fikcija.
Pasirodo, su pastarąja autoritetinga organizacija apie tai nebuvo net jokios kalbos.
Jau vien šios aplinkybės kelia įtarimų. Juos dar sustiprino paties P.Edmundso reakcija į „Lietuvos ryto“ paskelbtą informaciją – šis asmuo puolė grasinti redakcijai rimtais nemalonumais, gąsdino publikacijos autorę teisiniu košmaru ir netgi prabilo apie žaibišką žurnalistės karjeros pabaigą.
Per savo 25 metų istoriją dienraštis yra susidūręs su gausybe panašių grasinimų. Taigi jau spėjo įsitikinti, kad tai – tipiška pagautų už rankos apgavikų reakcija.
Neseniai „Lietuvos rytas“ demaskavo penkerius metus graudžias istorijas apie vargstančius žmones kurpusią ir labdarą rinkusią M.Dubinskaitę.
Ši aferistė veikė itin ciniškai. Viename socialinių tinklų ji sukūrė labdaros rinkimo grupę ir išgalvotais pasakojimais apie gyvenimo nuskriaustos jaunos motinos mažylę viliojo iš žmonių pinigus ir prašė aukoti vertingų daiktų, kuriuos pardavinėjo turguje. Iš tikrųjų mažylė nė neegzistavo.
Prisistatydama skirtingais vardais, apgavikė sukūrė ir kitų ašaringų istorijų apie skriaudžiamas motinas.
Melu patikėjo nemažai vaikus auginančių jautrių moterų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Jos ir pačios aukojo, ir, negana to, aktyviai rinko labdarą iš kitų asmenų, kol galiausiai ėmė įtarinėti M.Dubinskaitę negerais kėslais.
Nuoširdus moterų noras padėti buvo paniekintas, kai jos suprato, kad yra mulkinamos. Iš karto radikaliai pasikeitė aferistės bendravimo tonas – ji ėmė tyčiotis, siuntinėti apgautoms moterims jas keikiančias žinutes, o nuo „Lietuvos ryto“ slapstytis.
Atrodytų, tyrėjams neturėtų būti labai sunki užduotis įrodyti, kad apgaudinėdama žmones aferistė padarė nusikaltimą ir nusipelno bausmės. Juk apgautos moterys pačios kaip ant lėkštutės pateikė svarių faktų.
Bet tyrimas kažkodėl vykdomas labai vangiai.
Pareiškimus teisėsaugai parašiusios moterys nesulaukia kvietimų į apklausas, joms miglotai aiškinama, kad tokios apgavystės sunkiai ištiriamos.
Po tokios kauniečių pareigūnų reakcijos kilo rimtų įtarimų, kad policininkai mėgina dangstyti aferistę, o gal net kartu su ja pasipelnė.
Gal ši istorija atomazgos link pajudės po vidaus reikalų ministro S.Skvernelio veiksmų?
Ministro prašymu Policijos departamentas turėtų atlikti tarnybinį patikrinimą ir išsiaiškinti, kiek Kauno pareigūnai gali būti susiję su sukčiautojais, taip pat ar jiems pakanka kompetencijos atlikti tyrimą.
