Buvusiam vienam „tvarkiečių“ lyderių, europarlamentarui Valentinui Mazuroniui žaibiškai nutiestas raudonasis kilimas į „darbiečių“ vedlio postą, o švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui liepta atiduoti portfelį. Tokius darbus užvakar atliko Darbo partijos taryba.
V.Mazuronio skrydis gal ir nesukels didelių bangų partijoje, bet staigmeną gali iškrėsti D.Pavalkis – jeigu neatsistatydins. Mat pastarasis, atrodo, turi užnugarį aukščiausios valdžios rūmuose.
Kandidatą tvirtino po manevrų
„Darbiečių“ dvasinis vadovas europarlamentaras Viktoras Uspaskichas jau senokai buvo numatęs, kad partijai turėtų vadovauti koks nors legionierius.
V.Uspaskicho derybos su V.Mazuroniu vyko ilgai – buvęs „tvarkietis“ siekė išsiderėti tam tikrų sąlygų ne tik sau, bet ir pulkeliui savo šalininkų.
Galutinai sukirsta rankomis tik penktadienį, nors abu politikai slapukavo iki pat sekmadienio. Kėdainiuose vykusiame „darbiečių" tarybos posėdyje V.Mazuronis buvo priimtas į partiją, o netrukus V.Uspaskichas jį pasiūlė kandidatu į vadovus.
Po to buvo surengti sudėtingesni manevrai, pavadinti partijos tarybos kandidato į pirmininkus rinkimais. Buvo iškeltos V.Uspaskicho, V.Mazuronio, Vytauto Gapšio, Vydo Gedvilo, Virginijos Baltraitienės, Artūro Paulausko, Živilės Pinskuvienės, Zitos Žvikienės, Audronės Pitrėnienės ir Gedimino Vagnoriaus kandidatūros.
Balsuojant buvo nuspręsta, kad taryba turėtų kelti ne kelis, o vieną kandidatą. Už tai balsavo 40 „darbiečių“, prieš 30. Iki šio momento liko keturi kandidatai, o palankiausiai įvertintas V.Mazuronis, kuris įveikė A.Pitrėnienę, Ž.Pinskuvienę ir A.Paulauską.
Buvusį „tvarkietį“ Darbo partijos vadovu turėtų palaiminti gegužės pabaigoje surengtas suvažiavimas. Greičiausiai taip ir atsitiks, nes Kėdainiuose už V.Mazuronį agitavo ne tik V.Uspaskichas, bet ir daugelis kitų įtakingų „darbiečių“.
Nevykdė korupcinių paliepimų?
Kur kas didesnį galvos skausmą gali sukelti D.Pavalkio atšaukimas iš ministro pareigų.
Darbo partija buvo sukūrusi specialią darbo grupę, kuri vertino jos deleguotų ministrų veiklą. Per tarybos posėdį paskelbta, kad priekaištų nusipelnė visi ministrai, tačiau atšaukti nuspręsta tik D.Pavalkį. Jis buvo egzaminuojamas bene griežčiausiai, o paskutinis egzaminas ketvirtadienį, „Lietuvos ryto“ žiniomis, užsitęsė kone iki vidurnakčio.
Oficiali ministro atšaukimo priežastis – jis nevykdo partijos programoje numatytų įsipareigojimų.
Bet, „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, tikroji partijos vadovybės nepasitenkinimo priežastis – ministras neklausė nurodymų priimti į ministeriją „darbiečių“ ar jų statytinių, patvirtinti tokią tvarką, kuri leistų sklandžiai perimti įvairius postus įstaigose, prisibrauti prie viešųjų pirkimų.
Dėl to V.Uspaskichas esą seniai buvo nepatenkintas tiek D.Pavalkiu, tiek ilgamečiu ministerijos kancleriu Dainiumi Numgaudžiu, kurį iš ministro reikalavo atleisti.
D.Pavalkis nenorėjo tiesiog išvaryti kanclerio, tad buvo surastas lyg ir kompromisas – D.Numgaudžiui buvo numatyta Lietuvos konsulo Sankt Peterburge kėdė. Bet rusai kol kas atsisako šį asmenį priimti, jis taip ir liko ministerijoje.
Partija gali prarasti portfelį
Į D.Pavalkio vietą Darbo partija paskelbė norinti pasodinti Seimo vicepirmininką V.Gedvilą. Jis buvo vienas kandidatų gauti švietimo ir mokslo ministro portfelį, kai 2012 metais valdančiosios partijos dalijosi ministerijas.
Tačiau neaišku, ar toks „darbiečių“ manevras bus sėkmingas.
Mat premjeras Algirdas Butkevičius vakar tvirtino, kad priekaištų D.Pavalkiui neturi. O prezidentė Dalia Grybauskaitė, pagyrusi ministrą už savarankiškumą ir profesionalumą, paragino neskubėti jo atstatydinti.
A.Butkevičius, be kita ko, priekaištavo koalicijos partneriams, kad jie iš anksto nepranešė apie savo žingsnius dėl ministro.
Trauktis nešoko ir pats D.Pavalkis, taip patvirtindamas seniai sklandančias kalbas, kad „darbiečiams“ atšaukinėti savo ministrus gali būti pavojinga – šie gali nepaklusti.
D.Pavalkis teigė neskubėsiąs ir dar pagalvosiąs. Jei jis nuspręstų nesitraukti, tai reikštų jo skyrybas su „darbiečiais“, o partija faktiškai netektų dar vienos ministerijos kontrolės.
Darbo partijai formaliai priklausančiai Energetikos ministerijai šiuo metu jau vadovauja nieko bendra su „darbiečiais“ neturintis prezidentės remiamas Rokas Masiulis.
