Iš pradžių, grupė lietuvių iš Nepalo sostinės Katmandu pasiekė Turkiją. Iš Stambulo jie atskrido į Lietuvą. Laimingus ir sveikus lietuvius oro uoste pasitiko nemažas būrys žurnalistų ir keliautojų draugai. Šiems teko išgyventi nemažai nerimo, mat per žemės drebėjimą Nepale šioje šalyje buvo apie 60 Lietuvos piliečių.
Laukiamajame stovėjęs Gediminas laukė iš kelionės grįžtančios savo draugės. Vaikinas pripažino, kad išgirdęs naujienas iš Nepalo smarkiai sunerimo.
„Kai žemė dreba, jausmas toks, lyg bėgtum beždžionių tiltu, kuris svyruoja. Tave mėto į visas puses, sunku žengti žingsnį“, – trumpai savo įspūdžius sakė keliautoja Ieva.
Plytos skraidė į visas puses
Žurnalistė Audronė Ranonytė Nepale lankėsi pirmą kartą. Tačiau šioje valstybėje išgyventi potyriai nepalyginami su kitomis kelionėmis. Dabar peržiūrint užfiksuotas nuotraukas, A.Ranonytei suspaudžia širdį – ji Katmandu fotografavo gatvės vaikus, artistus, šiltai bendravo su vietiniu šerpu, tačiau visiškai nėra aišku, ar tie žmonės liko gyvi.
„Teko ypatingas patyrimas – būti Nepale ir pajusti kas yra žemės drebėjimas. Jeigu būčiau galėjus atsiskirti nuo grupės, būčiau likusi padėti kitiems, jeigu mano pagalba būtų buvusi reikalinga“, – sakė A.Ranonytė. Ji puikiai prisimena griūvančių pastatų vaizdą ir iš visų pusių lekiančias plytas.
Grupės lietuvių vadovas – keliautojas Tadas Jeršovas, jis priklauso klubui „Hihike“. Šeštadienį Nepale jie planavo apžiūrėti Baktapūro, kuris yra už 17 kilometrų nuo Katmandu, senamiestį. Nakvoti jie turėjo Nagarkoto kaimelyje. Jis yra 2,2 tūkst. metrų aukštyje – iš ten atsiveria gražūs Himalajų vaizdai.
Baktapūro miestas žemės drebėjimo metu patyrė didžiulių nuostolių, yra daug žuvusiųjų. Keliautojas sakė, kad jo grupei pasisekė, nes kaip tik prasidėjus žemės drebėjimui, jie jau buvo aplankę miestelio senamiestį ir buvo pakeliui į Nagaroto kaimelį. Kai prasidėjo drebėjimas, iš miesto jie buvo išvažiavę prieš 15 minučių.
„Važiuojant keliu pamatėme, kad pradėjo skilinėti namų sienos, jie pradėjo griūti, visur skraidė plytos. Tai buvo pirmas toks kartas, tačiau supratome, kad prasidėjo žemės drebėjimas. Buvome netoli kalvų, matėsi dulkių debesys. Iš to supratome, kad nutiko kažkas svarbaus“, – sakė T.Jeršovas.
Žurnalistė A.Ranonytė tuo metu nedideliame autobusiuke snūduriavo. „Pabudau nuo riksmų, kelyje matėsi bėgančios motinos su vaikais. Žemės drebėjimas – labai nemalonus potyris. Žmonės grupėje skirtingai tai išgyveno, bet aš iš tų, kurie iš pradžių nelabai išsigando“, – sakė A.Ranonytė.
Keliautojai pasitraukė į atvirą vietą, kur nėra elektros laidų, nors vėliau autobusiuko vairuotojas paaiškino, kad kilus žemės drebėjimui reikia likti transporto priemonėje.
Nakvojo lauke
Palaukę kelias valandas, lietuviai tęsė kelionę į Nagarkot. „Vietiniai buvo smarkiai sunerimę. Jie angliškai nemoka, tai mimika, gestais bandėme susikalbėti. Nepaliečiai – labai malonūs žmonės – jau atvykus į kaimelį, jie toliau mumis rūpinosi, pamaitino“, – pasakojo A.Ranonytė.
Nagaroto kaimelyje lietuviai, kiti keliautojai ir vietinis viešbučio personalas laiką leido lauke. Atvėsus buvo užkurti du laužai, parūpinta antklodžių, viešbučio personalas atnešė kėdžių, maisto ir vandens.
„Žemė kartas nuo karto virpėdavo, į pastatus nėjome. Nakvojome kas prie laužo, kas autobusiuke – jokios panikos ar ekstremalios situacijos nebuvo, aplinkui be viešbučio nebuvo jokio pastato. Viename viešbučio pastate matėsi keli įtrūkimai, kiti atrodė nepažeisti, bet esant viduje dundančio pastato garsas tikrai motyvuoja bėgti lauk“, – dalijosi įspūdžiais T.Jeršovas.
Jis nurodė, kad kartais veikė interneto ir telefono ryšiai. Kai sekmadienį aiškėjo nelaimės mastas, buvo nuspręsta važiuoti į oro uostą ir nakvoti autobusiuke.
Jo teigimu, kelias iki Katmandu oro uosto, buvo praktiškai tuščias, kai kur asfalte buvo matyti Dielinė plyšiai. Oro uostas buvo pripildytas žmonių, todėl keliautojai nakvojo autobusiuke.
