Todėl mažiausia, ką būtų galima padaryti – platinti socialinę reklamą apie galimus pavojus ir grėsmes šeimos gerovei paėmus greitąjį kreditą. Tai būtų panašu į socialines reklamas apie rūkymo ar alkoholio žalą.
Seime apie greitųjų kreditų situaciją kalbėjo parlamentarai Povilas Gylys ir Aurelija Stancikienė.
P.Gylys ruošia įstatymo pataisas, kurios greitojo kredito suteikimą padarytų ne tokiu paprastu. Politikas asmeniškai pažįsta žmonių, kurie yra patyrę dideles žalas.
Kam neduoti paskolų?
„Šis įstatymas (vartojimo kredito įstatymas. – Red.) sudaro galimybes greitųjų kreditų davėjams puikias sąlygas pasipelnyti. Dažniausiai iš skurstančių. Tuomet žmones užklumpa didelės bėdos, reikia net parduoti butus. Paskolos yra duodamos net jauniems žmonės, kurie neturi jokių pajamų“, – sakė P.Gylys.
P.Gylys mano, kad įmonės neturėtų skolinti narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitoje esantiems žmonės, neskolinti tiems, kurie neturi realių pajamų. Be to, sutartis sudaryti tik raštu.
„Reikia baigti tą karuselę, kai žmogus neturėdamas pinigų grąžinti paskolos, kreipiasi į kitą įmonę, o negalėdamas ir tos grąžinti, kreipiasi į trečią“, – aiškino Seimo narys.
Jis pabrėžė, kad labai pamokanti istorija nutiko su Seimo pirmininke. Įsiskolinus ir dėl tam tikrų priežasčių negrąžinus pinigų, skolos imasi antstoliai ir suma gali padidėti net 200 kartų
„Dėl įstatymo pataisų ir premjerui rašiau, ir Vyriausybei, ir Seimo Biudžeto ir finansų komitete kėliau klausimą. Vyriausybė praėjusią vasarą sudarė darbo grupę, tačiau nė karto nesusirinko, – piktinosi P.Gylys.
Piktina reklama
Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas sakė, kad smulkiųjų vartojimo kreditų verslas nėra toks grėsmingas, kaip gali atrodyti.
„Jeigu pinigai būtų dalinami beatodairiškai, įmonės tiesiog bankrutuotų. Įmonės neduoda kreditų nepilnamečiams asmenims. Nėra žinoma, kad dėl smulkiųjų kreditų būtų išvaržytas koks nors kilnojamas ar nekilnojamas turtas. Todėl teiginiai, kad prarado butą, yra neteisingi“, – sakė L.Valickas.
Jam replikavo Seimo narė Aurelija Stancikienė, kuri turėjo šūsnį gyventojų laiškų su jų istorijomis ir pagalbos prašymais.
Jos teigimu, greitųjų kreditų sistemos nesutvarkymas kelia didžiausią grėsmę senjorams, jaunimui ir visoms pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Ypač toms grupėms, kurios turi priklausomybių. A.Stancikienė pabrėžė, kad nereikėtų pamiršti ir psichikos ligonių.
„Vakarais eina viena reklama po kitos, plaunamos smegenys. Aš niekur nemačiau, kad valstybė būtų užsakiusi antireklamą greitiesiems kreditams ir įspėjusi kaip yra pavojinga imti greitąjį kreditą. Kur perspėjimai, kad piliečiai, būkite budrūs ir atsakingi, nes tai yra pavojinga?“, – klausė Seimo narė. Ji piktinosi, kad kreditai reklamuojami net animacinių filmų pertraukose.
Kreditą gauna vienas iš šešių
Smulkiųjų vartojimo kreditų teikėjai sutinka, kad Vartojimo kredito įstatymą reikia tobulinti, tačiau reglamentavimą būtina apsvarstyti ir įvertinti, ar siūlomi pakeitimai duos norimą rezultatą. „Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai (LSVKA) priklausančios bendrovės laikosi Vartojimo kredito įstatymo ir Lietuvos banko Vartojimo kreditų gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų. Jau dabar galiojančiame įstatyme numatyta daug apribojimų – nustatyta maksimali bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, kuri negali viršyti 200 proc. apriboti delspinigiai.
Įmonės privalo būti įtrauktos į viešąjį Lietuvos banko kredito davėjų sąrašą, teikti ketvirtines ataskaitas. Reklama taip pat reglamentuojama – ji turi būti sąžininga ir aiškiai atskleisti siūlomų paslaugų sąlygas. Tad teigti, kad ši veikla yra neteisėta ir nekontroliuojama, nėra jokio pagrindo“, – sakė LSVKA prezidentas L.Valickas.
Jis pridūrė, kad kreditų teikėjai prisideda prie visuomenės gerovės remdami lietuvių pamėgtas sporto šakas ir kultūros renginius.
L.Valickas pabrėžė, kad kreditai nepilnamečiams nebuvo ir nėra išduodami, o rinkos tyrimai rodo, gyventojai vartojimo kreditus dažniausiai ima namų ūkio reikmėms, maistui, buitinėms prekėms pirkti, buitinei technikai ar automobiliams remontuoti.
Prieš suteikiant kreditą asmens mokumas visuomet patikrinamas atsakingai, nes tuo suinteresuotos pačios bendrovės. 2014 metais buvo patenkinamas vienas iš 6 prašymų gauti kreditą.
L.Valicko teigimu, kreditų gavėjų teises Lietuvoje gina įstatymai, Lietuvos bankas, kuris pernai gavo 18 skundų dėl smulkiųjų kreditų teikėjų veiklos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, galiausiai, šią sritį reglamentuojanti Europos Komisijos ir Tarybos direktyva dėl Vartojimo kredito sutarčių įgyvendinimo.
„Siūlome diferencijuoti maksimalią kredito kainos ribą pagal kredito trukmę ir dydį, apriboti kreditų teikimą naktimis ir ne prekybai skirtose vietose“, – sakė L. Valickas. Kreditus ėmė jaunimas
Lietuvos banko duomenimis, praėjusiais metais mažųjų vartojimo kreditai sudarė 31,16 mln. eurų (daugiau nei 107 mln. litų). Kaip nurodo Lietuvos bankas, vartojimo kredito rinka auga dėl didesnių suteikiamų kreditų.
Lietuvos bankas nurodo, kad tinkamai atliekamas vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimas turėtų užtikrinti, kad besiskolinantieji nepatirtų didesnių nepatogumų grąžindami kreditą, tačiau tai, kad tarp jų vis dar yra gana daug jaunų asmenų, skatina abejoti, ar mokumas ir galimybės grąžinti kreditą yra įvertinami tinkamai.
Greitųjų kreditų rinka Lietuvoje yra labai koncentruota. 75 proc. visos rinkos užima penkios įmonės. Net 47 proc. valdo įmonė „4finance“.
Mažuosius vartojimo kreditus 2014 m. Lietuvoje teikė 33 įmonės. Praėjusiais metais vartojimo kredito davėjams buvo suteikta 706,15 tūkst. mažųjų vartojimo kreditų. Buvo paskolinta 77,89 m. eurų (beveik 269 mln. litų). Tai yra beveik 10 proc. mažiau nei 2013 metais. Aspakičiuota, kad vidutinė kredito suma – 110 eurų.
Per 2014 m. mažųjų vartojimo kreditų gavėjų sumokėta bendra vartojimo kredito kaina sudarė 13,32 mln. eurų.
Praėjusių metų pabaigoje 30 proc. likusios grąžinti kreditų sumos sudarė tie mažieji kreditai, kurių grąžinimo terminas buvo pratęstas, kredito gavėjui sumokėjus pratęsimo mokestį.
Mažųjų vartojimo kredito davėjų paslaugomis 2014 m. naudojosi daugiau nei 207 tūkst. klientų. Iš jų daugiau nei trečdalis – 76 tūkst. asmenų – buvo jaunesni nei 25 amžiaus.
Didžioji dali mažųjų vartojimo kreditų, kaip ir prieš metus, yra suteikiama naudojantis ryšio priemonės – telefonu ar internetu. Per 2014 m. šiuo būdu buvo suteikta net 86,5 proc. mažųjų vartojimo kreditų.
