Iš penkiasdešimties Šiauliuose pasodintų sakurų prigijo tik viena – ją puoselėja Šiaulių botanikos sodo specialistai.
Nors ši japoniška vyšnaitė savo žiedais dar nežada džiuginti ir šiemet, botanikos sodo darbuotojai džiaugiasi bent tuo, kad ji nepražuvo per žiemą ir leidžia lapus.
562 sakurų sodinukai Japonijos sakurų mainų asociacijos ir Lietuvos Respubliko ambasados Japonijoje iniciatyva į Lietuvą atkeliavo ir aštuonių miestų bei rajono atstovams išdalinti buvo 2003-iųjų rudenį.
Šiauliams atiteko penkiasdešimt sodinukų. Keturiasdešimt keturios japoniškos vyšnaitės buvo pasodintos Salduvės parko pakraštyje, o šešios – dovanotos Šiaulių botanikos sodui.
Viltasi, kad netrukus sakurų žiedais galės grožėtis ne tik šiauliečiai, bet bus ką parodyti ir turistams. Tačiau šios viltys žlugo.
Pirmiausia sunyko Salduvės parke pasodintos sakuros. Ieškant kaltininkų iš pradžių buvo priekaištaujama valdininkams, kurie sodinukams galbūt parinko netinkamą vietą ir medelių neva tinkamai neprižiūrėjusiems „Šiaulių apželdinimo“ darbuotojams.
Kai netrukus viena po kitos ėmė nykti ir Šiaulių botanikos sode pasodintos sakuros, prabilta apie tai, kad japoniškoms vyšnaitėms netinka Šiaulių klimatas.
„Kai pamačiau mums dovanotų sakurų sodinukus, labai neapsidžiaugiau. Sodinukai buvo maži, o jų šaknys sausos. Be to, neaišku, ar mums buvo dovanotas atšiauresnėms klimato sąlygoms pritaikytas sakurų porūšis“, – portalui lrytas.lt galimas nesėkmės priežastis vardijo Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Palmira Lukošienė.
Kadangi sunyko ne tik Salduvės parke pasodintos, bet ir didžioji dalis Šiaulių botanikos sodui dovanotų sakurų, P.Lukošienės nuomone, rizikuoti patiems pirkti sakurų ir bandyti vėl kurti jų sodą Šiauliuose nevertėtų.
„Esu mačiusi prie kelių Šiaulių daugiabučių namų žydinčias sakuras, tačiau tai – išimtis iš taisyklės. Manau, kad šiems medeliams Šiaulių klimatas netinka“, – sakė P.Lukošienė.
Tokiai Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistės nuomonei pritarė ir Šiaulių botanikos sodo direktorė Asta Klimienė.
„Nors mums dovanotais sakurų sodinukais rūpinomės kaip įmanydami, teko nusivilti. Iš šešių medelių liko vienas. Jį perkėlėme į saulėtą vietą. Po žiemos medelis leidžia lapus, tačiau savo žiedais šiemet džiuginti dar nesiruošia.
Mes galime pasidžiaugti tik žeidus išskleidusiomis magnolijomis“, – sakė Šiaulių botanikos sodo direktorė.
A.Klimienės nuomone, sakuros Šiauliuose neprigijo dėl atšiauresnių sąlygų. „Šiauliuose yra gana drėgna. Manau, kad šilumą mėgstantiems augalams šalta drėgmė kenkia labiau nei pats šaltis. Dėl tokios Šiaulių klimato ypatybės kolegos iš kitų botanikos sodų netgi juokauja: jei šilumą mėgstantis augalas prigijo Šiauliuose, jis derės ir jų sode“, – sakė Šiaulių botanikos sodo direktorė A.Klimienė.
