Kokie žmonės ir kaip gyvena Aleksote esančioje Laimės gatvėje? Ar jie laimingi? Kas jiems laimės suteiktų?
Apsilankius šioje gatvėje paaiškėjo, kad čia gyvenantiems žmonėms laimė atrodo vis kitokia.
Vieniems ją teikia savo kiemo puoselėjimas. Kitiems – automobilių remontas ir rūpesčiai dėl vaikų saugumo. Tretiems laimės teko ieškoti ne savo mieste, o svetur.
Yra ir grožio, ir netvarkos
Norint pasiekti Kaune esančią Laimės gatvę tenka įveikti ne vieną į ją vedančią duobėtą Aleksoto gatvę. Pati romantiškai pavadinta vieta – taip pat marga kaip visas pasaulis.
Laimės gatvėje – vien nuosavi namai. Jų – per 50. Vieni nuo seno čia gyvenantys kauniečiai puoselėja savo aplinką. Kiti labiau rūpinasi finansine gerove, todėl jiems svarbiau automobilių remontas nei gėlynai.
Gatvėje matyti ir permainų. Statomi keli nauji namai, yra ir tuščių sklypų, kuriuose jau kyla pastatai.
Laimę kuria savo rankomis
Vieni pirmųjų Laimės gatvėje įsikūrę Aldona ir Vaclovas Spitriai pasakojo, kad gražioje vietoje prie Aleksoto šlaito gyvena jau per 40 metų.
Kol namų buvo nedaug, greta augusiuose medžiuose čiulbėdavo lakštingalos.
Pati gatvė ilgai buvo neasfaltuota, todėl esant prastesniam orui tekdavo klampoti per purvynę. Tačiau įvairių gyvenimo sunkumų patyrę senjorai tikino, kad Laimės gatvėje jie jaučiasi laimingi.
„Nors per bulviasodį susižalojau ranką, nevaldau trijų pirštų, patinka darbuotis sode, auginu gėles ir taip džiaugiuos gyvenimu“, – sakė A.Spitrienė.
Jos vyras turi kitą pomėgį – kiemą puošia įvairiomis gyvūnų skulptūromis. Kauniečių namus saugo šunų, keistų katinų, vilkų ir angelų statulos.
„Reikia ne aimanuoti, o laimę kurti pačiam“, – įsitikinę senjorai.
Padėjo įtakingas gyventojas
Netoli senbuvių įsikūrusi ir Sauliaus Butkaus šeima. Vyras sakė, kad čia gyvena jau ketvirta jų giminės karta.
Kauniečiui patinka taisyti automobilius, todėl ir kieme, ir priešais namą esančioje erdvėje pilna jų dalių ir visokių remontui reikalingų rakandų.
„Nors tai Laimės gatvė, bet dėl to, kad gyventume patogiau, reikėjo ilgai kovoti. Dar tėvas daugybę metų valdžios prašė, kad ji būtų išasfaltuota“, – pasakojo S.Butkus.
Vyras, kaip ir kaimynai, prasitarė, kad tik tada, kai šioje gatvėje įsikūrė su miesto politikais susibičiuliavęs gyventojas, gatvė maždaug prieš 20 metų buvo išasfaltuota.
Gali įvykti ir nelaimė
Dabar nemaža Laimės gatvės atkarpa vėl duobėta. O šaligatvių šioje gatvėje niekada nebuvo.
„Drauge su kaimynais prašėme valdininkų, kad gatvėje prie namų leistų įsirengti automobilių eismą ribojančius kalnelius. Bet leidimo negavome. Negerai, nes čia lakstantiems vaikams nesaugu. Gali nutikti nelaimė“, – savo svajones apie tai, kas leistų gyventi laimingiau, pasakojo vyras.
Kita šios gatvės gyventoja Ona Kupšienė pasakojo, kad Laimės gatvėje išaugino savo vaikus. Tačiau jie jau 13 metų gyvena Didžiojoje Britanijoje.
„Gyvendami Laimės gatvėje jie laimės čia nerado. Teko emigruoti. Labai gaila, kad retai galiu pamatyti savo anūkus“, – atsiduso kaunietė.
Gyventojai girdėdavo orkestro muziką
Juozas Poniškaitis
Architektas
„Vietovėje greta Kauno botanikos sodo, kur dabar yra Laimės gatvė, nuo seno buvo kelios sodybos. Inventorizuoti šią teritoriją valdininkai pradėjo praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio pradžioje. Tada gatvei ir buvo suteiktas Laimės pavadinimas.
Sovietmečiu specialios komisijos, kuri kurtų ir siūlytų gatvių pavadinimus, nebuvo. Juos sumanydavo paprasti valdininkai.
Spėju, kad teritorija greta Botanikos sodo siejosi su grožiu, linksmybėmis, laime. Ten grojančio orkestro muzika atsklisdavo iki senamiesčio. Todėl, matyt, naujai gatvei ir buvo parinktas Laimės pavadinimas.“
