Referendumo tekste siūloma negaliojančia pripažinti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, kuri numato, kad niekas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.
Nutarimo projektui po pateikimo pritarė 58, prieš balsavo 9 , susilaikė 30 Seimo narių. Toliau projektą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvakos komitetas, Konstitucijos komisija. Projektą plenariniame posėdyje numatoma svarstyti 2016 metų pavasario sesijoje. Ši data paskirta, kad būtų išlaikyti terminai, apibrėžiantys referendumo paskelbimo sąlygas.
Pritarė pirmam žingsniui
„Puiku, kad Seimas žengė pirmąjį žingsnį referendumo link. Jau daugelį metų Seime probėgšmais svarstomi Lietuvos pilietybės įstatymo klausimai, o taip pat – mūsų Konstitucijos 12-asis straipsnis, kuris šiandien, deja, smarkiai riboja žmonių galimybes būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais“, – sakė liberalas E.Masiulis.
Pasak jo, įvairiais būdais bandyta šią problemą spręsti, bet nepavyko. Konstitucinis Teismas pagaliau tvirtai pasakė – tėra vienas sprendimas, tai keisti pačią Konstituciją. Tą gali padaryti valstybės piliečiai, išreiškę savo valią referendume.
„Manau, visų partijų ir politikų tikslas yra suburti kuo daugiau piliečių per visą pasaulį. Rūpindamiesi valstybės plėtra turime galvoti ir apie piliečių skaičių. Dvigubos pilietybės įteisinimas būtų kaip priemonė sustabdyti mūsų piliečių skaičiaus mažėjimą“, – teigė referendumo iniciatorius.
Pasak jo, XXI amžiuje pasaulis yra dinamiškas, žmonės migruoja, skirtingų tautybių žmonės tuokiasi, atsiranda šeimos. Konstitucijos nuostata draudžianti dvigubą pilietybę neatitinka šiandienos realijų.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės išplėsti dvigubos pilietybės galimybę reikalinga Konstitucijos pataisa, o ji gali būti priimta tik referendumu.
Emigracijos skaičiai gąsdina
Skaičiuojama, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. iš Lietuvos emigravo daugiau nei 788 tūkst. žmonių. Lietuvos migracijos departamento duomenimis, iš viso per 2002-2014 metus Lietuvos pilietybės, įgiję kitos valstybės pilietybę, neteko 6997 žmonės.
Statistikos departamento duomenimis, vien 2001-2013 metais iš Lietuvos emigravo daugiau kaip pusę milijono – 510 tūkst. žmonių. Statistika rodo, kad 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2,921 milijono žmonių, palyginti – 1990 m. šalyje gyveno 3,7 mln. žmonių. Lietuvoje kasmet daugiau žmonių miršta, nei gimsta, natūrali gyventojų kaita išlieka neigiama – 2014 m. mirė 8,9 tūkst. žmonių daugiau, nei gimė.
