Pirmasis naujojo valstybės kontrolieriaus inicijuotas tyrimas – iš jo iki šiol prižiūrėtos ES finansuojamų projektų srities.
- Pirmiausia ėmėte tirti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarką vykdant ES lėšomis finansuojamus projektus ir pareiškėte, kad reikia apriboti galimybes juos paversti „pinigų plovyklomis“.
Panašiais žodžiais ir prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikavo naują socialinį modelį rengusioje darbo grupėje dirbusius ir papildomą atlygį gavusius Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojus. Gal tai reiškia, kad tik vykdote šalies vadovės nurodymą? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo valstybės kontrolieriaus A.Dulkio.
– Tai tik mūsų operatyvi reakcija į realią problemą, kurią svarsto ir visuomenė, ir politikai.
Valstybės kontrolė sulaukia institucijų ir politikų siūlymų pasidomėti viena ar kita garsiai svarstoma problema, bet reaguojame į tokius signalus protingai, o juos vertiname atsargiai ir atidžiai. Auditorių kariaunos pajėgos negali būti išskaidytos ar nukreiptos nuo svarbiausių valstybei problemų į mažiau reikšmingas.
Tačiau jūsų minimas atvejis kitoks. ES finansuoja tūkstančius projektų ir seniai esame atkreipę dėmesį į valstybės tarnautojų darbą juos rengiant. Ši problema jau kurį laiką svarstoma Seime, ministerijose, ES lėšų skirstymą prižiūrinčiose agentūrose. Turime kartu pasistengti, kad apmokėjimo už šį darbą tvarka būtų teisiškai tiksliai apibrėžta.
Šiandien aišku, kad valstybės tarnautojai gauna papildomą atlygį už darbą, kurį jiems ir taip privalu atlikti. Jau anksčiau reagavome į šią problemą, todėl atsakymas, kurį planuojame pateikti netrukus -- ne vienos dienos darbas.
Jau papildėme mūsų tyrimų metodiką atitinkamais klausimais, o dabar turime per savaitę parengti Seimui siūlymus, kaip geriau teisiškai apibrėžti apmokėjimo rengiant ES finansuojamus projektus tvarką, kad už tą patį darbą nebūtų galima mokėti du kartus.
- Ką pirmiausiai norite tobulinti Valsybės kontrolės veikloje?
– Valstybės kontrolė dirba pagal aiškų kiekvienų metų darbo planą. Šįmet mūsų veikla jau suplanuota, tačiau tikiu, kad ne tik galime, bet ir turime būti labiau lankstūs ir greičiau reaguoti į nuolatos kintančią situaciją šalyje.
Atliksime ir iš anksto suplanuotus auditus, ir pasiliksime erdvės greitesniems gyvenimo diktuojamų problemų vertinimams. Ypač daug dėmesio skirsime sisteminėms makroekonominę reikšmę turinčioms problemoms. Privalome žinoti, kokios rizikos valstybės valdyme gali kilti artimiausiu metu.
Kartu būsime labiau atviri visuomenei ir jai suprantama kalba aiškinsime, kodėl vienas ar kitas sritis laikome labiau rizikingomis.
- Ar tai reiškia, kad ketinate esmingai keisti ankstesnių vadovų nubrėžtas Valstybės kontrolės veiklos kryptis?
– Priešingai, Valstybės kontrolės stiprybė – veiklos tęstinumas ir stabilumas. Jei valstybės kontrolieriumi būtų paskirtas kitas asmuo, manau, jis panašiai kalbėtų apie būtinus pokyčius, nes jiems ateina laikas.
Tai nėra vien mano sumanymai – juos subrandino visa Valstybės kontrolės darbuotojų komanda.
- Žadate didinti valstybės audito poveikį. Kokiais būdais ketinate versti valstybės įstaigas dirbti skaidriai, griežtai laikantis įstatymų?
– Valstybės kontrolės rekomendacijos įgyvendinamos 85 procentais. Tai aukštas rodiklis. Bet svarbu, kad įgyvendintų rekomendacijų poveikis būtų realus.
Prabėgus kuriam laikui, vertiname, kaip įgyvendinamos kiekvieno konkretaus tyrimo rekomendacijos. Tai itin svarbu siekiant kuo didesnio audito poveikio.
Ne visais atvejais institucijos noriai įgyvendina audito rekomendacijas, todėl didinti jo poveikį gali padėti Seimo vykdoma parlamentinė kontrolė. Juo labiau, kad nereti atvejai, kai reikalingi įstatymų pakeitimai.
Seimo Audito komitete dažniausiai svarstome konkrečių auditų ataskaitas, išvadas ir rekomendacijas. Tai jau padeda didinti mūsų veiklos poveikį. Siekiame, kad jis būtų dar didesnis – planuojame siūlyti parlamentarams išsamesnę informaciją apie mūsų rekomendacijas. Tai padėtų šalinti nustatytus trūkumus.
Savo ruožtu, stengsiuosi mažinti biurokratinio susirašinėjimo su kitomis įstaigomis srautą ir siūlysiu dažniau problemas spręsti tiesiogiai bendraujant.
Valstybės kontrolė turi būti nepriklausoma, kai priima sprendimus. Bet auditas būna objektyvesnis ir tikslesnis įsiklausius ir įvertinus visas nuomones, todėl ketinu ir pats susitikinėti su įvairių institucijų atstovais.
- Seime kalbėjote, kad Valstybės kontrolė bus atviresnė visuomenei. Ko sieksite populiarindami savo darbus?
– Audito poveikį labai sustiprina atvirumas. Ataskaitos kartais būna surašytos šimtuose puslapių. Esmė gali skęsti žodžių jūroje, juolab dar ir sudėliotų į profesinės kalbos sakinius. Auditoriai turi pasirūpinti ir savo sprendimų sklaida, aiškinti rekomendacijas. Sakau, kad jie turi mokėti keliais sakiniais nusakyti savo darbų esmę.
Negana to, ir rekomendacijų įgyvendinimą reikia skelbti viešai. Labai svarbu aiškiai ir glaustai informuoti, kaip institucijos planuoja šalinti audito nustatytus trūkumus, kas už tai atsako.
Tai turėtų disciplinuoti ir pačias įstaigas, nes visuomenė galėtų nuolatos kontroliuoti jų veiklos pulsą.
Kai institucijos žinos, kad rekomendacijų įgyvendinimo planai bei darbai bus vieši ir Valstybės kontrolė kartu su visuomene nuolatos stebės, kas realiai pasikeitė jų veikloje, formaliai reakcijai nebebus erdvės.
Taigi veiksime trimis kryptimis: Seime svarstysime mūsų rekomendacijas, viešinsime institucijų parengtus jų įgyvendinimo planus ir vykdymą, prabėgus kuriam laikui, vertinsime audito poveikį ir informuosime apie tai visuomenę.
Žinoma, tai tik pirmieji sumanymai darbo pradžiai.
- Pasitaiko ir atvejų, kai tikrintos institucijos nepripažįsta klaidų, ginčija jūsų audito išvadas. Gal versite paklusti valdininkus jūsų valiai, stiprindami bendradarbiavimą su teisėsaugos įstaigomis?
– Pirmiausia parodysime, kad audito kokybė nekelia abejonių. Tai įrodo mūsų ataskaitos. Tačiau taikysime ir naujovę – skelbsime mūsų audituotos įstaigos prieštaraujančią nuomonę. Visuomenė galės įvertinti kas teisus.
Beje, pernai Valstybės kontrolę auditavo išorės ekspertai iš Suomijos ir Norvegijos audito institucijų bei Europos audito rūmų. Jie įvertino, kad mūsų veikla atitinka aukščiausius audito standartus. Kartu gavome vertingų rekomendacijų, kaip galėtume tobulinti savo darbą, ką turėtume keisti, kad būtume lankstesni.
Kolegų rekomendacijų įgyvendinimas – vienas pirmųjų šiųmečių mūsų darbų.
- Ogi prievartos mechanizmo netobulinsite?
– Viešumas efektyvesnis už prievartą. Visuomenės teismas – stipriausia poveikio priemonė. Tuo įsitikinau ir praktiškai. Vienaip būna, kai audituota įstaiga prieštarauja visuomenei negirdint ir kas kita, jei tai vyksta viešai ir visa Lietuva gali išgirsti, kokiais argumentais vadovaujamasi.
Kita vertus, turiu pripažinti, kad audito kokybei gerinti visada bus erdvės. Audituojame tūkstančius sričių, auditorius negali būti visų jų specialistas. Kartais mes tarsi verdame savo sultyse, todėl svarstant ataskaitas, pravartu pasitelkti ir išorės ekspertus, akademinės bendruomenės atstovus.
Bet apie prievartą, bausmes nenoriu kalbėti, nes tai būtų žingsnis į praeitį. Lietuvai stojant į ES buvo sutarta, kad valstybės auditas – nėra baudžiamasis įrankis. Valstybės kontrolė ne baudžia, o rekomenduoja, pataria, suteikia pagalbą, atskleidžia rizikas.
Geranoriškas bendradarbiavimas su teisėsaugos, kaip ir kitomis institucijomis, visuomet naudingas. Kartais mūsų analizuojamos rizikos sutampa, pavyzdžiui, su tuo, kuo domisi Specialiųjų tyrimų tarnyba, bet tyrimo metodikos skiriasi, todėl keisdamiesi informacija vieni kitus tik praturtiname.
- Ar valdininkai nenumos ranka į auditą, jei žinos, kad niekas jų nebaus už tai, kad nevykdo Valstybės kontrolės nurodymų?
– Tarkime, privačios įmonės savininkas užsako auditą, kuris atskleidžia, kad pusė pinigų išvogta. Ar galima įsivaizduoti, kad jis tik skėstelėtų rankomis ir pasakytų: „Nieko neįmanoma padaryti“?
Valstybė ir yra audituojamų įstaigų savininkas nieko nedaryti negali, kai pasakome, kad vyksta vieni ar kiti negeri dalykai.
