Demokratinės valstybės ar KGB epochos praktika?

Į valstybės tarnybą, juo labiau į aukščiausius postus valdžioje, turėtų pakliūti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, bet, jeigu kurio nors asmens kandidatūra yra atmetama, remiantis kokia slapta pažyma, ar neturėtų visuomenė, piliečiai ir pats kandidatas į pareigas žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo aukštesnei valdžiai neįtiko?

Daugiau nuotraukų (1)

Alvydas Medalinskas

2015-05-07 14:49, atnaujinta 2018-01-04 16:10

Vienas iš sovietinės valstybės bruožų, kurioje didžiulę įtaką turėjo KGB ir su šia slaptąja tarnyba bendradarbiavę asmenys, buvo tai, kad joks žmogus negalėjo būti tikras dėl savo ateities, kad vieną dieną neateis ir rusiškai nepasakys: „est mnenije“ (yra nuomonė), „estj informacija“  (yra informacija), kad tu esi padaręs tokius ir tokius nusikaltimus. Ir visai nesvarbu, ar esi tikrai nusižengęs, ar tai buvo sukurta, siekiant įbauginti tą žmogų ir kitus, parodyti, jog yra aukštesnė valdžia, kurios įgeidžių bei interesų akivaizdoje bet kuris asmuo yra beteisis, todėl turi būti klusnus.

Saugus galėjo būti tik tas, kas pats buvo aukščiausioji valdžia arba turėjo gerus santykius su ja, o gal ir KGB, t.y. tais, kas pažymas išrašė. Tada buvo neliečiamas. Jei ne, gyvenk nuolatinėje baimėje, kad aukštesnieji kažkada supyks ir būsi nubaustas.

Demokratinėje valstybėje privalo veikti visiškai kiti principai. Kiekvienas pilietis yra nekaltas, jeigu jo kaltės neįrodo teismas. Jeigu apie kokį nors asmenį bet kas valstybėje, pradedant nuo eilinio piliečio iki prezidento, pasako žodžius, kurie leidžia suabejoti to žmogaus padorumu, tikimu darbui, tai privalo būti atskleistos ir visos aplinkybės susijusios, su tokiu požiūriu į šį žmogų, juo labiau valstybės pareigūną.

Kitaip valstybėje vis labiau įsivyraus nebe teisė ir įstatymai, įskaitant aukščiausiąjį įstatymą: Konstituciją, o vieno ar kelių žmonių valia, pridengta slaptosiomis pažymomis, kaip priemone susidoroti su bet kokiu neįtinkančiu valdžiai žmogumi.

Valstybėje, kur valstybės institucijos tarnauja piliečiams, o ne vienam ar keliems asmenims, gali būti atvejų, kai kokios nors slaptos informacijos apie vieno ar kito pareigūno blogus darbus nevalia atskleisti visuomenei, nes tai sudaro valstybės paslaptį.

Tokiu atveju turėtų būti iš įvairių partijų politikų bei visuomenės atstovų suformuota komisija, kuri galėtų susipažinti su kompromituojančios informacijos pagrįstumu. Bet ir tada, vis tiek privaloma kalbėti faktais, o ne užuominomis. Kiekvienam asmeniui panašaus pobūdžio informacija turėtų būti atskleista, kad jis gelėtų apginti savo garbę ir orumą teisme, jeigu įsitikinęs, kad buvo apšmeižtas.

Tik valstybėje, kurioje didžiulę įtaką turėjo KGB ir su ja bendradarbiavę asmenys, žmogus negalėjo sužinoti, kuo yra kaltinamas, bet toje šalyje įstatymus ir pakeitė vieno ar kelių žmonių valia. Lietuva, prieš 25 metus, paskelbusi ne tik nepriklausomą, bet ir LAISVĄ, DEMOKRATINĘ, TEISINĘ valstybę turėtų palikti tokią praktiką istorijai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.