Pasak vieno iš projekto autorių Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko, nėra prasmės keisti Seimo rinkimų įstatymą, kol nepriimta atitinkama Konstitucijos pataisa.
Į antradienio darbotvarkę iš pradžių buvo įtrauktos dvi Seimo rinkimų įstatymo pataisos.
Parlamento Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai siūlė įstatyme numatyti, kad „asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką ir kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, Konstitucijoje nustatytą metų skaičių nuo tokio Seimo sprendimo priėmimo dienos negali būti renkamas Seimo nariu.“
Pagal J.Sabatausko projektą, „asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų arba kurio Seimo nario mandatą panaikino už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą, gali būti renkamas Seimo nariu, jeigu šio įstatymo 38 straipsnyje nurodytų kandidato iškėlimo (išsikėlimo) pareiškinių dokumentų dalyvauti rinkimuose pateikimo rinkimų komisijai dieną yra pasibaigęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytas apribojimų būti renkamu Seimo nariu taikymo laikotarpis.“
Be to, J.Sabatauskas su tokia pačia išlyga siūlė per apkaltą pašalintiems asmenims leisti kandidatuoti ir į prezidentus.
Šiuo metu Seimo nariu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas per apkaltą pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą.
Kovą Seimas po pateikimo yra pritaręs Konstitucijos pataisai, kuri leistų per apkaltą pašalintam asmeniui kandidatuoti į Seimo narius ir prezidentus praėjus dešimčiai metų nuo pašalinimo iš pareigų.
Šį projektą sukritikavo Seimo teisininkai, nes, jų manymu, toks pakeitimas kertasi su Konstitucinio Teismo (KT) doktrina. Teisės departamento išvadoje teigiama, kad norint sudaryti teisę asmeniui kandidatuoti po apkaltos reikia iš esmės keisti Konstitucijoje numatytą apkaltos institutą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad draudimas šiam politikui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus dabartinę Konstituciją.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.
