Keistenybės prasidėjo dar prieš kelerius metus, kai miesto taryba nusprendė mokestį už buitinių atliekų išvežimą taikyti ne pagal registruotų žmonių skaičių, o pagal būsto plotą.
Atrodytų, visiškai nelogiška. Juk šiukšlina ne būstas, o žmonės. Vis tik politikus dar galima pateisinti – gudragalviai kauniečiai pasiryžę išsižadėti sutuoktinių, vaikų ir kitų artimiausių giminaičių, kad tik mokesčiai sumažėtų.
Kita vertus, jeigu jau žmogus įsigijo prašmatnų būstą, kuriame galėtų vykti krepšinio varžybos, pernelyg nenukentės sumokėjęs vieną kitą papildomą eurą už šiukšlių išvežimą.
Kalba sukasi ne apie kelis eurus. Štai Konkurencijos taryba patvirtino, kad kauniečiai turi pagrindo piktintis buitinių atliekų surinkimo ir išgabenimo tarifais – jie moka net 45 procentais daugiau negu Kauno rajono gyventojai, nors rajone gyventojų tankis yra 34 kartus mažesnis, o santykinis surinktų atliekų gabenimo atstumas iki sąvartyno dvigubai didesnis.
Tiek mieste, tiek Kauno rajone paslaugą teikia ta pati įmonė – Kauno savivaldybės valdoma bendrovė „Kauno švara“. Vis tik vieną ryškų skirtumą galima įžvelgti: Kauno rajone paslaugos tiekėjas buvo parinktas konkurso būdu, o Kaune – be konkurso.
Kodėl daugybę metų niekas nepabandė to padaryti Kaune? Negi buvusioji miesto valdžia taip nepasitikėjo privačiomis įmonėmis?
Priežastys turbūt slypi kitur – daugelį metų valdžioje įsitvirtinusiems konservatoriams rūpėjo turėti stiprią ir pelningai dirbančią įmonę, kurioje esant reikalui galima rasti darbo vietą bendražygiams, draugams bei artimiesiems.
„Kauno švaros“ vadovai suskubo aiškinti, kad toks tarifų palyginimas nėra visiškai teisingas, mat mieste įmonė atlieka papildomų funkcijų – tvarko dvi didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, administruoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, patiria išlaidų dėl komunalinių atliekų infrastruktūros plėtros.
Galbūt tai visiškai neprasilenkia su tikrove, tačiau „Kauno švara“ Konkurencijos tarybai nepateikė jokių konkrečių šiuos argumentus pagrindžiančių skaičių, todėl lig šiol nėra tiksliai žinoma, kiek brangiau kauniečiai už tą pačią paslaugą moka negu pakaunės gyventojai: 5, 10, o gal 20 procentų?
Galima būtų dar kentėti, jeigu miesto gyventojams nereikėtų plūstis dėl perpildytų atliekų konteinerių. Kokia prasmė skatinti žmones rūšiuoti atliekas, jeigu jos netelpa į specialias talpas ir nukeliauja į bendrą krūvą?
Gerai, kad nors varguoliai surenka pabirusias skardines, plastiko ir stiklo tarą, kurią tempia į supirktuves. Tokiu būdu nemokamai išgabena dalį kauniečių paliktų atliekų. Galima spėti, kad tarifai gyventojams būtų dar didesni, jeigu šie konteinerių darbininkai atsisakytų veiklos.
Norint objektyviai įvertinti tarifus reikėtų pasitelkti finansininkų, teisininkų ir kitų sričių specialistų komandą. Kol kas ji nesusirinko, tačiau jau dabar matyti, kad kažkas „Kauno švaroje“ negerai.
Vos naujasis Kauno meras V.Matijošaitis ėmė aktyviau domėtis savivaldybei pavaldžių įmonių veikla ir prasitarė apie permainas, iš „Kauno švaros“ spruko du konservatorių patriarchai – V.Gudėnas bei V.Bancevičius, kurie net neužėmė aukštų pareigų bendrovėje.
Įmonės vadovas D.Tumynas mėgina atrodyti ramus, tačiau jo galvoje turbūt sukasi labai neramios mintys ir net po kelis atsakymus į galimus nepatogius klausimus. Jis tikrai nėra įsitikinęs, kad šįkart egzaminą pavyks išlaikyti.
Jau galima išties patikėti rinkimų metu V.Matijošaičio viešai paskelbtu teiginiu neva kauniečiai už komunalines paslaugas moka neįtikėtinai brangiai ir tarifų sumažinimas bus vienas pirmųjų jo darbų mero poste.
Kažin, ar jam pavyks įveikti daugelį metų valdžios malonėje gyvenusius monstrus?
„Laikinoji sostinė“
