Ekspertas apie naujas karines bazes: gerai, bet reikėtų ir kitur

Žinia, kad Lietuvoje pirmą sykį po Nepriklausomybės atgavimo bus steigiamos naujos karinės bazės gali priversti lengviau atsikvėpti tuos, kurie ne vienerius metus baksnojo į žemėlapį – Vilnius yra neginamas. Tačiau velnias slypi detalėse.

Neatmetama, kad netoli Vilniaus gali būti įkurdinta ne tik NATO vadavietė, bet ir kitų Aljanso šalių karinė įranga. Panašiai iki šiol yra Vokietijoje, kur iš pažiūros neišveizdžiuose sandėliuose JAV tebelaiko dalį karinės įrangos bei ginkluotės.<br>Wikipedia nuotr.
Neatmetama, kad netoli Vilniaus gali būti įkurdinta ne tik NATO vadavietė, bet ir kitų Aljanso šalių karinė įranga. Panašiai iki šiol yra Vokietijoje, kur iš pažiūros neišveizdžiuose sandėliuose JAV tebelaiko dalį karinės įrangos bei ginkluotės.<br>Wikipedia nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

May 8, 2015, 7:16 AM, atnaujinta Jan 4, 2018, 2:46 PM

Ketvirtadienį jau skelbta, kad stiprinant Lietuvos kariuomenės pajėgumus Krašto apsaugos ministerija įgyvendins Vilniaus miesto infrastruktūros kūrimo ir vystymo projektą ir statys du naujus karinės infrastruktūros objektus.

Naujieji daliniai įsikurs Liepkalnio gatvėje ir šalia sostinės esančiame Rokantiškių kaime. Į juos iki 2022 metų planuojama perkelti šiuo metu Vilniuje esančius ir dabartinių kariuomenės reikalavimų neatitinkančius vadovavimo vienetus ir štabus, logistikos ir Karo policijos padalinius.

Čia taip pat planuoja įsikurti Lietuvoje steigiamos NATO vadavietės karininkai, todėl Lietuvos kariuomenei priklausysiantys objektai bus Lietuvos karinės bazės, tačiau juose bus dislokuoti kitų ir NATO šalių kariai.

Planuojama projektą įgyvendinti pradėti 2016 m., o užbaigti 2022 metais, per visą laikotarpį tam skiriant maždaug 67 mln. eurų.

Tuo tarpu iš Vilniuje padrikai išsimėčiusių objektų į naujas bazes persikels ir dalis Lietuvos karių, o senoji karinė infrastruktūra bus parduota ir jos vietoje galima bus vystyti nekarinės paskirties objektus.

Dislokuos ir naują Lietuvos dalinį bei Aljanso įrangą?

Ir tai dar ne viskas. „Lietuvos rytui“ vienas aukštas Lietuvos kariuomenės karininkas tikino, kad naujosiose bazėse gali būti įkurdinti ne tik kitų NATO šalių kariai, dirbsiantys vadavietėje. Čia gali būti dislokuota ir dalis sąjungininkų įrangos.

Šaltojo karo laikais NATO buvo sukurta tokia sistema, kuri vadinosi POMCUS. Jos esmė – sąjungininkų karinė įranga iš anksto dislokuojama šalies teritorijoje ir laikoma tol, kol jos prireikia.

Konflikto grėsmės atveju sąjungininkams nereikia gabentis visos sunkios įrangos su savimi – tai galima padaryti tik pažeidžiamais sausumos keliais, geležinkeliais arba jūra. Užtenka atskristi, atvykti į vietą ir pasiimti karinę įrangą – nuo technikos vienetų, šaudmenų iki ginkluotės.

Šiuo metu vyksta kalbos su keliomis NATO šalimis, tarp jų JAV ir Vokietija. Bendradarbiavimas su pastarąja šalimi vystant galimus savaeigės artilerijos bei šarvuočių įsigijimo projektus yra kaip niekada stiprus.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas informacijos apie Vokietijos kariuomenės įrangos dislokavimą naujosiose karinėse bazėse nei paneigė, nei patvirtino.

Vis dėlto kariniai objektai šalia Vilniaus gali įgauti dar didesnę reikšmė, mat, šaltinio teigimu, naujosiose karinėse bazėse gali būti įkurtas ir visiškai naujas Lietuvos kariuomenės mechanizuotasis pėstininkų batalionas. Toks vienetas sustiprintų Lietuvos gynybą iš istoriškai tradicinės priešininkų veržimosi krypties (iš Rytų ir Pietryčių) Vilniaus link.

Tiesa, J.Olekas tokios informacijos nepatvirtino ir sakė, kad apie tai dar anksti kalbėti, mat pirmiausiai bus pertvarkomi esami Lietuvos kariuomenės batalionai.

Bazės gerai, bet naujo bataliono reikia kitur

Kaip tokias žinias apie naujų bazių įrengimą vertina ekspertai? Ar tai sustiprintų Vilniaus apginamumą, turint omenyje, kad pats kariuomenės vadovybė apginamumą vertina ne geografiniu, o taktiniu principu? Gynybos analitikas Aleksandras Matonis įsitikinęs, kad bataliono buvimo vieta reagavimo operatyvumo požiūriu yra svarbi.

„Bet dar svarbiau – pajėgų ir resursų decentralizacija. Dabar Rukloje per didelis dalinių sutelkimas. Todėl galima perkelti Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalioną arba pertvarkyti Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalioną.

Bet dar vieną mechanizuotąjį batalioną? Jo labiau reikėtų Šiauliuose, nes ten viena iš pagrindinių puolimo krypčių – nuo Daugpilio.

Rusai gali judėti tiesiai nuo Pskovo, ten geras reljefas, gali jie skleistis. Nuo Baltarusijos pusės Vilniaus krašte – vos vienas du koridoriai jų judėjimui, ir juos galima užrakinti. O dėl pelkių jie negalės skleistis. Lengvi šauliai, žinoma, galės judėti, bet juos mūsų SOP ir KASP išgaudytų.

Pabradė,Ignalina – jau sunkiai praeinamos teritorijos. Todėl šalia Vilniaus geriau turėti tik naują bazę perdislokavimui, kad nebūtų visi susitelkę Rukloje. O jeigu bazė, vadinasi, reikia priimti ir sąjungininkų kuopą kitą. Tuomet galima nuolat didinti jų sąveiką“, – portalui lrytas.lt teigė analitikas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.