Šeima susipyko dėl turto
Ši neeilinė istorija prasidėjo dar praėjusiais metais, „Lietuvos ryto“ žurnalistams atliekant žurnalistinį tyrimą. Dėmesį patraukė viena, iš pažiūros eilinė paveldėto turto dalybų byla. Tačiau joje figūravo neeiliniai asmenys – kadaise itin žinomo, turtingo bei įtakingo Lietuvos politiko bei verslininko šeimos nariai.
Nesugebant taikiai pasidalinti milijonais vertinamo velionio turto prasidėjo teismo procesas. Vienoje barikadų pusėje atsidūrė velionio našlė ir sūnus, o kitoje – dukra, Seimo kanceliarijos darbuotoja.
Žurnalistams rengiant publikaciją apie tragikomiška muilo opera virtusią nemažai turto užgyvenusio velionio šeimos dramą ėmė aiškėti pribloškiantys faktai.
Tai vienas kito filmavimai, kompromituojančios informacijos rinkimas, skundų pačioms įvairiausioms instancijos rašymas, rietenos, nuolatiniai policijos pareigūnų kvietimai.
Prisidengė savais ir svetimais vaikais
Atliekant žurnalistinį tyrimą laikytasi visų žurnalistinės etikos principų. Į finansinių nesutarimų draskomą velionio šeimos dramą nuspręsta pažvelgti itin objektyviai – išklausant visas konflikto puses, publikuojant tik iš kelių šaltinių gautą, oficialiai patvirtintą informaciją.
Seime dirbanti, su broliu ir motina besibylinėjanti moteris pradžioje sutiko pateikti savo poziciją, papasakoti apie nesutarimus su mama ir broliu. Derinant susitikimo vietą bei laiką ji netrukus persigalvojo.
Gali būti, kad jos nuomonę pakeitė sutuoktinis – Lietuvoje gerai žinomas žmogus.
2014 metų pabaigoje „Lietuvos ryto“ redakcija sulaukė šios pilietės laiško, kuriame ji nurodė, kad nesutarimai su broliu ir motina yra grynai asmeninio pobūdžio, nesusiję su viešuoju interesu. Esą ši publikacija gali būti vertinama ir kaip spaudimas paveldėto turto padalinimo bylą tebenagrinėjančiam teismui.
Drausdama publikuoti žurnalistinio tyrimo metu surinktą medžiagą Seimo darbuotoja prisidengė savais bei svetimais vaikais.
Ji nurodė, kad pasirodžius straipsniui apie jos nesutarimus su motina ir broliu, abiejų šeimų nepilnamečiams vaikams „bus padaryta nepataisoma žala bendraujant su bendraamžiais“. Esą vaikai be didesnio vargo galės atpažinti dėl turto susipykusių šeimų atžalas.
Teisininkus pribloškė ieškinys
Nelaukdama atsakymo iš „Lietuvos ryto“ Seimo darbuotoja tą pačią dieną kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Ji pateikė prevencinį ieškinį, taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti dienraščiui „Lietuvos rytas“, naujienų portalui lrytas.lt bei „Lietuvos ryto“ televizijai skelbti informaciją apie jos šeimos privatų gyvenimą nesutarimų su broliu ir motina kontekste.
Teismas šį prašymą patenkino ir žiniasklaidai uždėjo apynasrį. Nutartyje minima, kad ji vykdoma skubiai, o jos apskundimas – vykdymo nesustabdo.
Netrukus „Lietuvos ryto“ grupė sulaukė antstolio patvarkymo, kuriame minimos itin griežtos finansinės sankcijos. Užfiksavęs nutarties nevykdymo ar netinkamo jos vykdymo faktus, antstolis pagrasino kreiptis į teismą su prašymu už kiekvieną dieną skirti „Lietuvos rytui“ po 1 tūkst. litų baudą. Pinigai turėjo patekti į su mama ir broliu susipykusios Seimo darbuotojos kišenę.
Žurnalistus bei „Lietuvos ryto“ teisininkus toks ieškinys pribloškė. Per visą šios žiniasklaidos grupės gyvavimo istoriją dar nėra buvę atvejo, kai teismas uždraustų publikuoti dar tik rengiamą straipsnį.
Kita vertus, analogiškus, už suvokimo ribų atsidūrusius argumentus gali naudotis tiek nusikaltėliai, tiek ir korumpuoti politikai ar šiaip ką nors negero padarę piliečiai. Jeigu tik jie turi mažamečių vaikų, gali drąsiai kreiptis į teismus, prašyti, jog žiniasklaidai būtų draudžiama rašyti apie jų nedorybes. Priežastis paprasta – atžaloms neabejotinai bus padaryta nepataisoma žala, jiems taps sunku bendrauti su bendraamžiais.
Argumentus pripažino niekiniais
Tačiau teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, sulaukta palankaus teismo sprendimo. Jis tarsi dovana visų žurnalistų profesinės šventės – spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga.
„Informacija apie teisme nagrinėjamą ieškovės ir jos giminaičių civilinį ginčą, informacija apie ieškovės nesutarimus su giminaičiais nelaikytina informacija išimtinai apie ieškovę ir jos privatų gyvenimą. Ši informacija yra ir apie jos motiną ir brolį“, – konstatavo teismas.
Teismas taip pat įvertino aplinkybę, jog ginče dalyvauja ne tik užčiaupti žiniasklaidai burną užsigeidusi Seimo darbuotoja, bet ir jos sutuoktinis – valstybinės institucijos vadovas.
Įvertinta ir absurdiška aplinkybė, kai net nežinant dar tik rengiamo straipsnio turinio imta teigti, kad jis nebus niekaip susijęs su viešuoju interesu.
Teismas į miltus sumalė ir Seimo darbuotojos pateiktą argumentą, jog žurnalistinio tyrimo medžiaga neišpasakytai pakenks ne tik jos, bet ir brolio, su kuriuo bylinėjasi, vaikams.
Konstatuota, kad moteris neįrodė, jog publikuojant straipsnį vaikams bus padarytas neigiamas poveikis. Jos nuogąstavimai pripažinti negrindžiamais jokiais įrodymais, grynai deklaratyviais teiginiais apie galimą vaikus ginančių įstatymų pažeidimą.
Tiesa, šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Viešumo bijanti, su mama ir broliu besibylinėjanti Seimo darbuoja per 30 dienų gali pateikti skundą aukštesnės instancijos teismui.
