Kaip pranešė ŠMM, iš viso šiemet numatytos 606 tikslinių studijų vietos, iš jų – 112 bus M.Romerio universitete, 104 – Aleksandro Stulginskio universitete, 61 – Vilniaus dailės akademijoje, 53 – Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir 38 – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Anot ministerijos, numatant finansavimą atsižvelgta į specialistų poreikį sektoriaus ar regiono plėtrai, į aukštosios mokyklos profilį rengiant tam tikros srities specialistus, siūlomą studijų kokybę ir pastangas pritraukti studentus bei valstybės finansines galimybes.
Aukštosios mokyklos turėjo pagrįsti savo siūlomų studijų išskirtinumą ir susitarti su darbdaviais dėl būsimų specialistų poreikio ir įdarbinimo.
Tuo metu skirstant tikslines studijų vietas menų studijoms atsižvelgta į meno atlikėjų poreikį valstybės mastu, studijų programos specifiką, kokybę ir galimybę pripažintiems menininkams atsirinkti stojančiuosius pagal savo kriterijus.
Pernai numačius galimybę prie studijų finansavimo prisidėti ne tik verslui, bet ir kitoms ministerijoms, Žemės ūkio ministerija jau antrus metus apmoka 90 proc. atrinktų universitetinių žemės ūkio studijų programų kainos.
Į tikslinę studijų vietą priimtas studentas po studijų turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o privatus darbdavys – prisidėti finansuodamas būsimo darbuotojo studijas. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirenka pati aukštoji mokykla. Tikslinėmis lėšomis taip pat gali būti apmokama studijų kaina jau studijuojantiems ir už mokslą mokantiems studentams.
Pirmadienį Vyriausybė taip pat svarstė ministerijos parengtas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti valstybės užsakymo principą ir numatyti valstybės studijų vietas pagal atskirtas studijų kryptis, o menų studijose – pagal programas. Anot ŠMM, tai leistų efektyviau skirti biudžeto finansavimą valstybei reikalingoms specialybėms.
