Žvalgybos įstatymas ir taip leido teismo sprendimu stebėti dabarties finansines operacijas. Kodėl prireikė jį keisti ir plėsti žvalgybininkų teises?
Apie tai „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininku Dariumi Petrošiumi.
– Kai teismui leidus prireikia įtariamąjį asmenį sekti, pareigūnai gali gauti informaciją apie jo finansines operacijas. Bet, norint išsiaiškinti įtariamojo dabartinę veiklą, reikia žinoti ir jo praeitį.
Juk jei jis daro ką nors negera, vadinasi, kažkas neaiškaus jau buvo ir anksčiau. Todėl reikia patyrinėti ir istoriją, – sakė D.Petrošius.
– Tačiau, atrodytų, tai savaime suprantama pareigūnų tyrimų taktika. Negi dabar galiojantys teisės aktai jiems neleido susipažinti su įtariamojo finansine praeitimi?
– Žvalgybos įstatymas įsigaliojo palyginti neseniai ir jo teisės normose išlindo skylė – nėra numatyta galimybės gauti tokią informaciją. Galima sakyti, kad tai įstatymų leidybos klaida, kurią dabar ištaisėme.
– Šią įstatymo pataisą pateikė Krašto apsaugos ministerija. Ar tai reiškia, kad įteisinti galimybę žvilgtelėti į įtariamųjų finansinę praeitį prireikė šnipus gaudančiam Antrajam operatyvinių tyrimų departamentui (AOTD) prie šios ministerijos?
– Reikia pripažinti, kad šios pataisos ir skirtos pirmiausia AOTD. Mat Žvalgybos įstatymas apibrėžia tik dviejų operatyvinę veiklą vykdančių institucijų – Valstybės saugumo departamento ir AOTD – teises. Būtent karinės kontržvalgybos pareigūnai apsižiūrėjo, kad jiems reikia dabar priimtos teisės normos.
Seime kilo diskusijų, ar tikrai reikia tokios įstatymo pataisos. Bet ar galime įsivaizduoti, kad JAV Centrinei žvalgybos valdybai nebūtų leidžiama tirti, kokius finansinius veiksmus praeityje atliko įtariamas teroristas? Tai būtų visiškas absurdas.
Todėl ir mes, kad neliktų jokių teisinių kliūčių, įrašėme tokią normą į Žvalgybos įstatymą. Stebint įtemptą tarptautinę situaciją akivaizdu, kad kontržvalgybininkams yra ką veikti. Būtų galima klausti, kodėl tik dabar priėmėme įstatymo pataisas, bet atsakymas ir man nėra aiškus.
– Ar praeities finansines operacijas galės peržiūrėti ir kitos operatyvinės veiklos institucijos, tarkime, pažymas apie kandidatus į valstybės postus teikianti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)?
– Ši institucija, dirbanti pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, turi šią teisę ir dabar – viskas gerai reglamentuota, todėl nieko keisti nereikia.
Žinoma, kalbant apie STT pažymas, yra ką taisyti.
Pažymas skaito tik pareigūnus skiriantys ir teikiantys vadovai. Sunku pasakyti, kas jose parašyta, bet atrodo, kad problemų sukelia ne tiek pati informacija, kiek jos vertinimai.
Antai regime, kad išsiskyrė prezidentės ir premjero požiūris, kaip reikėtų vertinti informaciją apie kandidatą į švietimo ir mokslo ministrus Vydą Gedvilą.
Nepamirškime, kad žvalgybinė informacija niekada nėra neginčijama tiesa, kitaip reikėtų visuomet pradėti ikiteisminį tyrimą. Galima tik įvertinti jos patikimumo lygį, kuris svyruoja nuo gandų iki palyginti pagrįstų įtarimų.
Manau, gandų lygio pažymų valstybės vadovams STT nepateikia. Mūsų komisija ne kartą kalbėjosi su šios institucijos vadovais. Pasikeitė STT darbo praktika.
Anksčiau būdavo pateikiama ir laikraštinė informacija, bet mūsų komisijai pavyko įtikinti, kad jos nereikia įtraukti į pažymas. Laikraščius visi gali ir patys paskaityti.
Vis dėlto žvalgybinė informacija grindžiama prielaidomis „galimai“, „yra tikimybė“, ji neparemta įrodymais, todėl atsiranda plati erdvė pažymoms komentuoti.
– Gal tada nevertėtų žvalgybinės informacijos naudoti priimant politinius sprendimus?
– Iš tiesų susiduriame su rimtomis problemomis, kai agentūrinė informacija sukelia politinių pasekmių. Kita vertus, ar galima nesinaudoti šia informacija?
Įsivaizduokite, kaip reaguotų visuomenė, jei ministru paskirtam politikui po mėnesio būtų uždėti antrankiai?
Panašiai prieš keletą metų nutiko buvusiam Lietuvos pašto vadovui. Tuo atveju pažyma, atrodo, nebuvo pateikta.
Mat kartais pareigūnai, nenorėdami pakenkti savo tyrimui, niekam neteikia žvalgybinės informacijos, nes įtariamasis supras, kad yra sekamas.
Kita vertus, kartais nusprendžiama, kad geriau pateikti neigiamą pažymą apie įtarimų keliantį kandidatą į aukštas pareigas, nors toks žingsnis gresia sužlugdyti galimą ikiteisminį tyrimą.
