Kaip rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, pratybose iš viso dalyvavo 29 laivai ir 8 orlaiviai iš Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos. Šiose pratybose taip pat buvo naudojami bepiločiai skraidantys aparatai.
Pratybos buvo suskirstytos į kranto ir jūros etapus. Kranto etapo metu pratybose dalyvaujančių laivų įgulos dalyvavo teoriniuose ir praktiniuose gaisro gesinimo laive technikos, laivo korpuso ir vamzdynų laive pramušų pažeidimų užtaisymo, medicininės pagalbos suteikimo, žmonių evakuavimo iš nelaimės ištikto laivo ir kt. užsiėmimuose. Vyko įvarios modernios paieškos ir gelbėjimo darbams reikalingos įrangos pristatymas ir praktiniai mokymai darbui su ja.
Taip pat buvo vedami paieškos ir gelbėjimo procedūrų ir taktikos seminarai, supažindinama su naujausiais šios srities akademiniais tyrimais ir techninėmis naujovėmis.
Pratybų jūrinės fazės metu pagal numatytą pratybų programą kiekvienas mokymuose dalyvaujantis vienetas turėjo galimybę išbandyti savo žinias ir patyrimą paieškos ir gelbėjimo jūroje srityje dienos ir nakties metu. Sąveikaudami su kitais pratybose dalyvaujančiais vienetais, pratybų dalyviai ruošėsi vadovauti paieškos ir gelbėjimo darbus vykdančių laivų grupės ir orlaivių veiksmams, dalyvauti didelio mąsto paieškos ir gelbėjimo darbų vykdyme, įskaitant pagalbos suteikimą iškart keletui į nelaimę patekusių laivų ir jų įguloms.
Tarptautiniuose mokymuose laivų įgulos taip pat vykdė masinę žmonių evakuaciją iš nelaimę patyrusių laivų ir sužeistųjų perdavimą iš laivų į sraigtasparnius.
„Baltic Sarex“ pratybomis siekiama palaikyti ir tobulinti Baltijos jūros ir Europos šalių paieškos ir gelbėjimo organizacijų laivų ir orlaivių įgulų pasirengimo lygį ir tarpusavio sąveiką praktiškai vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas jūroje, pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (ang. International Maritime Organization (IMO)) standartus. Pratybas organizavo Danijos Karališkasis karinis jūrų laivynas.
Tarptautinės gelbėjimo pratybos „Baltic Sarex“ vyksta kasmet ir šiuo metu yra laikomos didžiausiomis paieškos ir gelbėjimo pratybomis pasaulyje. Pratybų planavimui ir vykdymui pasitelkiami paieškos ir gelbėjimo jūroje srities ir susijusių sričių ekspertai. Šiose pratybose taip pat yra vystomos ir bandomos naujos paieškos ir gelbėjimo procedūros ir įranga. Pratybos taip pat yra naujų paieškos ir gelbėjimo koncepcijų vystymo platforma. Lietuvos kariniai laivai šios pratybose dalyvauja kasmet nuo jų pradžios – 1996 metų.
