Tarp durpių kalnų – unikalus laivas
Uosto įmonės „Senoji Baltija“ teritorijoje ant pastolių užkelta 16,5 metrų ilgio dvistiebė gafelinė jachta „Lady Sophie“ nuleista į vandenį dar 1911 metais Škotijoje, Tarberto mieste, kur XX amžiaus pradžioje pagal turtingų užsakovų pageidavimus buvo projektuojami ir statomi grakštūs įvairių formų bei proporcijų jūrų kelionėms pritaikyti burlaiviai, motoriniai laivai.
Nuošalioje uosto krantinėje tarp durpių kalnų medinį burlaivį „Lady Sophie“ atsitiktinai pastebėjo vilnietis meno kūrinių restauratorius ir tyrinėtojas Tomas Markevičius, laisvalaikiu su draugais Kuršių mariose buriuojantis jachta „Perloja.“ Jo ir bendraminčių paraginta Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga (NTGS) nusprendė įsigyti antstolių už skolas areštuotą ir parduodamą senieną.
„Aukcionuose šia jachta niekas nesidomėjo – buvome vieninteliai pirkėjai. Ankstesnieji „Lady Sophie“ savininkai, šį burlaivį įsigiję už 60-70 tūkst. eurų, tikriausiai nežinojo tikrojo jo amžiaus. Neaišku, kuo rėmėsi Lietuvos laivų registro tvarkytojai, klaidingai nurodę, kad ši jachta statyta 1988 metais. Buvo įvardyta ir jo vertė – 350 tūkst. litų.
Visuomeninė organizacija, kuriai priklauso ir T.Markevičius, „Lady Sophy“ nupirko už du tūkstančius eurų.
Nepastebėjo nykstančios vertybės
Nepatikėjęs oficialiai skelbiamais duomenimis profesionalus meno kūrinių restauratorius T.Markevičius pats kibo į darbą – nemažai įdomios dokumentinės medžiagos apie jūreivystę jis aptiko Airijos ir Škotijos nacionaliniuose archyvuose. Paaiškėjo, jog „Lady Sophie“ – ne tik dar galinti plaukioti šimtametė jachta, bet ir unikalus jūrų ir technikos paveldo kūrinys, priskiriamas „B“ klasės didžiųjų burlaivių kategorijai
„Kiekvienas sveiko proto pilietis pakels išmestą monetą arba senovinį paveikslą, tačiau krantinėje nykstanti „Lady Sophie“ nei uosto įmonių darbuotojų, nei Kuršių mariomis mažais laiveliais plaukiojančių pramogautojų nesudomino. Joks baltų burių miestu vadinamos Klaipėdos valdininkas, netgi paveldosaugos specialistai nepamatė tiesiog panosėje dunksančios istorinės vertybės“, – stebėjosi T.Markevičius.
Skirtingai nei dauguma XX a. pradžios burinių laivų „Lady Sophie“ suprojektuota ir pastatyta kaip prabangi britų džentelmenams skirta motorinė jachta su įmontuota tuomete retenybe – benzino ir parafino varikliu, vėliau pakeistu į dyzelinį. Dvejose ištaigingose kajutėse galėjo apsistoti aštuoni žmonės. Burlaivyje buvo įrengtas erdvus salonas, du tualetai, dirbtuvė, net dušas.
Jachta „Lady Sophie“ plaukioję žmonės vėliau vairinėje sumontavo naujesnius navigacijos prietaisus, bet jos vidaus ir išorės dizainas, erdvės iš esmės nepakito. Todėl šimtametį burlaivį, pasak T.Markevičiaus, įmanoma atkurti tokį, koks jis buvo kadaise.
Lietuvių jachtą tebesaugo britai
Sumanę atgaivinti turtuolių pramogoms skirtą „Lady Sophie“ naujieji šio laivo savininkai tikisi atskleisti įdomų Europos istorijos laikotarpį (nuo 1871 iki 1914 metų), kuriam būdingas siekis estetizuoti mokslo bei technikos pasiekimus – tais laikais buvo konstruojamos ir statomos išskirtinio dizaino, keliems asmenims pritaikytos transporto priemonės – lenktynių automobiliai, lėktuvai, motorinės jachtos.
„Gal todėl „Lady Sophie“ nepagailėta brangių medžiagų – bortų, denio, vidaus apdailai panaudotas raudonmedis. Jachtos korpusas suręstas tik iš Šiaurės Amerikoje augančių drėgmei atsparių šiurkščiųjų pušų lentų“, – pasakojo T.Markevičius.
Tyrinėdamas iš įvairių Didžiosios Britanijos archyvų gautus istorinius dokumentus vilnietis sužinojo, kad „Lady Sophie“ vienąsyk skendo, kai uoste nutrūko švartavimo lynas ir srovės jachtą buvo nubloškusios į atvirą jūrą. Smalsus ir atkaklus jūreivystės praeities tyrinėtojas išsiaiškino ir ankstesnįjį škotų jachtos vardą – „Lady Jean“.
„Pirmasis savininkas ir kapitonas Johnas Patersonas turėjo dukrą Jeaną. Kai jam 1913 metais gimė antroji dukra, kurios vardo dar nesužinojome, jachta buvo pavadinta „Lady Sophie“, – kalbėjo ne vieną užmirštą reliktinio burlaivio praeities puslapį jau atskleidęs T.Markevičius.
Naujieji „Lady Sophy“ savininkai išsiaiškino dar vieną įdomų faktą – prieš aštuonerius metus Lietuvoje įregistruota jachta yra įtraukta ne į mūsų šalies, o į Didžiosios Britanijos istorinių laivų paveldo registrą.
Autentiški burlaiviai – retenybė
Pasak T.Markevičiaus, pačiu seniausiu Europoje burlaiviu laikomas 1897 metais statytas Danijoje registruotas 25,9 metro ilgio gafelinis kečas „Skiblander II“. Mūsų kaimynai švedai didžiuojasi anapus Baltijos išsaugoję 1903 metais suręstą gafelinį kečą „Gratitude“ ir 1908 metais statytą gafelinę škuną „Constantia“. Seniausias Norvegijos burlaivis – barkas „Sorlandet“.
Lietuvoje registruoti didesni burlaiviai yra visiški jaunikliai – uostamiesčio simboliu vadinama tristiebė brigantina „Meridianas“ statyta Suomijoje 1947 metais, o Klaipėdos universiteto mokomomasis burlaivis „Brabander“ – tik 1977 metais. Kuršių marias raižo pagal senuosius pavyzdžius nagingų laivadirbių pastatyti nauji ąžuoliniai kurėnai ir kitokios burvaltės.
Klaipėdos pilies uoste stovi dar viena šimtametė jūreivystės relikvija – motorlaivis „Olga“. Jo savininkai tvirtina, kad jis yra pats seniausias pasaulyje iš metalo lakštų sukniedytas vis dar plaukiojantis laivas, kažkada gabenęs kontrabandinį spiritą Čikagos mafijos bosui Alui Caponei.
Naujieji „Lady Sophie“ savininkai kartu su Lietuvos ir Norvegijos jūrų muziejų specialistais jau parengė tarptautinį senovinės jachtos gelbėjimo projektą ir tikisi sulaukti europinių fondų paramos.
Skeptikai stebisi, kad vartotojų teises ginančios organizacijos narių žvilgsnis nukrypo į senovinę jachtą. Tokių laivų atnaujinimas – ne tik specialių žinių, laiko, gebėjimų, bet ir nemenkų investicijų reikalaujantis užsiėmimas. Klaipėdoje tokį verslą plėtoja tik kelios atestuotos laivų statybos ir remonto įmonės.
Tikisi sulaukti finansinės paramos
„Jeigu projektas „Gelbėjant „Lady Sophie“ sulauks Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių institucijų paramos, vasarą pradėsime darbus, kuriuos planuojame užbaigti 2016 metais. Europos Sąjungos šalyse tokie projektai labai populiarūs“, – sėkme neabejoja T.Markevičius.
Pergabenta į Klaipėdą „Lady Sophie“ kurį laiką dar plukdė į jūrą turistus ir menkių gaudytojus. Patyręs istorinių laivų restauratorius ir statytojas šilutiškis Vaidotas Blūdžius tvirtina, jog reliktinė jachta nėra beviltiškai nudrengta – sutelktus rėmėjų lėšas, specialistų pastangas, įmanoma ją atstatyti ir vėl nuleisti į vandenį.
„Lady Sophie“ gelbėtojų planas aprėpia istoriografinius ir technologinius tyrimus, mokymus ir stažuotes. Pagrindinis jų siekis jachtą restauruoti kaip senosios laivadirbystės meno šedevrą – pagal aukščiausius šiuolaikinio mokslo principus bei standartus, išsaugant medžiagų ir struktūrų autentiškumą. Gal jiems pavyks parengti ir leidinį, sukurti interneto svetainę, filmukų apie šios jachtos praeitį ?
T.Markevičius kupinas vilčių atgaivinti jachtą“: „Būtų ironiška ir liūdna, jeigu mes, lietuviai, turėdami vieną seniausių Europoje dar galinčia raižyti jūras burinių jachtų, į tarptautines regatas „Tall Ship Race“ siųstume plastmasinius laivus arba šiuolaikines istorinių burlaivių replikas. „Lady Sophie“ irgi galėtų tapti tokių regatų puošmena.
Senoje burvaltėje sužėlė augmenija
Vieninteliame Lietuvos uostamiestyje pastaruoju daug šnekama apie jūrų kultūros paveldo apsaugos svarbą, tačiau vežimas lėtai juda. Istorinis burlaivis „Meridianas“, kai jį išbraukė iš saugotinų vertybių sąrašo, vos nenugarmėjo į Danės dugną. Klaipėdos gyventojų pamėgtą simbolį išgelbėjo ne valstybės institucijos, muziejininkai, o savo lėšas investavę privatūs verslininkai.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus prižiūrimoje Klaipėdos piliavietėje, kur anksčiau mėtėsi medinių burvalčių ir jachtų nuolaužos, jau seniai numatyta įrengti senovinių laivų ekspoziciją po atviru dangumi. Kada ji atsiras viename pilį juosiančių kanalų ? To tikriausiai nežino net ir muziejaus direktorius, istorikas Jonas Genys.
Piliavietės lankytojai, iš kruizinių laivų išlipę užsienio turistai žvilgsniais varsto dar vieną čia trūnijantį jūrų kultūros paveldo objektą – Kuršmarių žvejų burvaltę. Pačioje uostamiesčio širdyje eksponuojama jūreivystės relikvija įdomi dar ir tuo, kad jos dugne suvešėjo augmenija – jau gerokai paūgėję berželiai.
