Nors teismas ir pakeitė kai kurias pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, tai esmės nepakeitė – per skandalą iš pareigų atleista, o vėliau vėl grąžinta D.Ulbinaitė yra nekalta.
Be to, valstybė turės sumokėti prezidentės atstovei spaudai. Teismas jai priteisė 579 eurus, kuriuos ji sumokėjo už ginančio advokato paslaugas.
Teismo nuomone, ne kiekviena slaptumo žyma pažymėta pažyma yra valstybės paslaptis, o iš prezidentūros iškeliavusi pažyma nepadarė jokios žalos.
„Šiuo atveju valstybės paslaptimi gali būti savo turiniu itin svarbi informacija, kurios atskleidimas sukeltų grėsmę svarbiausiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, pažeistų svarbiausius Konstitucijos reguliuojamus bei ginamus ir saugomus santykius“, – rašoma nuosprendyje.
Be to, teismas konstatavo, kad VSD parengta analitinė informacija, nors ir susijusi su kitos valstybės rizikos veiksnių ir grėsmių vertinimu, tačiau nėra pagrindo minėtą informaciją pripažinti valstybės paslaptimi, nes jos turinio atskleidimas nesukels neigiamų pasekmių nacionaliniam saugumui, valstybės ir visuomenės interesams.
„Ačiū Dievui, kad pagaliau viskas baigėsi, kad užteko ir kantrybės, ir sveikatos, ir tikėjimo praeiti šitą sunkiai sveiku protu suvokiamą teisingumo kelią“, – po nuosprendžio paskelbimo žurnalistams kalbėjo D.Ulbinaitė.
Pasak jos, išgirdus šį teismo sprendimą jai kilo vienintelė mintis, kodėl pusantrų metų ji, žurnalistai, valstybės tarnautojai buvo tampomi po teismus ir žeminami.
„Man kyla tik vienas klausimas: kas atsakys už šį neprofesionalumą“, – sakė D.Ulbinaitė.
Paklausta, ar neketina kreiptis į teismą dėl moralinės žalos atlyginimo, prezidentės patarėja atsakė: „Ne, nemanau. O kur kreiptis dėl dalykų, kurie neatlyginami – dėl pažeminimo, dėl vaikų, mamos, artimųjų išgyvenimo, kolegų pasitikėjimo? Tai nėra kur kreiptis dėl tokių dalykų, jie tiesiog neatlyginami“.
D.Ulbinaitės advokatas Giedrius Danėlius neslėpė, kad ši pergalė jam maloni ir sveikino teismo sprendimą, kuriame konstatuota, kad tyrimas buvo pradėtas paskubomis ir neįvertinus visų aplinkybių.
„Tai mes sakėme nuo pat tyrimo pradžios – negalėjo būti tyrimas pradėtas tą pačią dieną dėl tokios nusikalstamos veikos. Jeigu taip grubiai lyginti, tai kai tiriamos bylos dėl narkotikų, pirmiausiai narkotikai yra nusiunčiami į ekspertizę nustatyti, ar tai yra narkotikai, ar pieno milteliai. Šiuo atveju formaliu pagrindu, kad ant dokumentų buvo parašyta žyma, prokuratūra galvojo, jog ta yra valstybės paslaptis. Nuo pat pradžių sakėme: pirma pasižiūrėkite, ar yra nusikaltimo dalykas, nes jo nėra. Tik po to reikėjo spręsti, ar ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai, tik po to galima ieškoti kalto žmogaus. Šiuo atveju teismas ir pasakė, kad kalto asmens paieškos tėra tik pasekmė, nes pats nusikaltimas nebuvo padarytas“, – kalbėjo advokatas.
Prokuroras Gintas Ivanauskas mano atvirkščiai. Jo nuomone, nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinį skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nesirėmė visais byloje esančiais įrodymais.
„Ikiteisminio tyrimo metu teismai konstatavo, kad šioje byloje valstybės interesas atskleisti nusikaltimą, susijusį su valstybės paslapties atskleidimu, yra aukščiau nei žurnalistų interesas išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį. Teisminio nagrinėjimo metu teismai nustatė ir nusprendė, kad šiuo atveju žurnalisto interesas yra aukščiau nei valstybės interesas, o kaip galima suprasti iš Vilniaus apygardos teismo nutarties, teismo nuomone, iš viso nebuvo padarytas nusikaltimas, nebuvo atskleista valstybės paslaptis“, – kalbėjo valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras.
Jo nuomone, teismų elgesys yra pakankamas pagrindas kasaciniui skundui, nes tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali formuoti teismų praktiką ir pasisakyti dėl teisės taikymo bei aiškinimo.
Kad toks sprendimas ir bus priimtas, buvo galima nuspėti, nes teismas atmetė beveik visus valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusio prokuroro prašymus, tarp jų – ir apklausti D.Grybauskaitę.
„Prezidentė nematė, ką darė D.Ulbinaitė“, – motyvavo bylą nagrinėjantys teisėjai.
Iš daugybės G.Ivanausko pateiktų prašymu buvo patenkinti tik du – dar kartą apklausti D.Ulbinaitę ir Valstybės saugumo departamento (VSD) valdybos viršininką Vidmantą Kaladinską.
Abu jie buvo apklausti uždaruose teismo posėdžiuose.
Tai jau antras teismas, išteisinęs D.Ulbinaitę. Šių metų sausio 12 dieną tokį patį sprendimą priėmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas.
G.Ivanauskas su tokiu nuosprendžiu nesutiko ir jį apskundė Vilniaus apygardos teismui. Prokuroras prašė D.Ulbinaitę pripažinti kalta dėl jai inkriminuotų nusikaltimų ir skirti 9500 eurų baudą.
Tai, kad D.Ulbinaitė turėjo savo rankose slaptą pažymą apie prezidentei kylančias grėsmes, teisme patvirtino V.Kaladinskas.
Pirmosios instancijos teisme jis teigė, kad 2013 metų spalio 29 dieną asmeniškai D.Ulbinaitei į rankas davė VSD pažymos projektą ir paprašė jį perduoti prezidentei.
D.Ulbinaitė jo žodžius neigė, nors patvirtino, kad tikrai tą dieną buvo susitikusi su VSD pareigūnu.
Pirmosios instancijos teisme D.Ulbinaitė liudijo, kad spalio 29 dieną buvo pakviesta į prezidentės kabinetą, kuriame du VSD pareigūnai su D.Grybauskaite kalbėjo apie galimas grėsmes ir provokacijas prezidentės atžvilgiu.
Pasak D.Ulbinaitės, tema jai nepasirodė nauja, o ir pats pokalbis nebuvo konkretus.
Pokalbio pabaigoje V.Kaladinskas ir VSD vadovas G.Grina sutarė, kad informacija bus patikslinta kitą dieną.
Spalio 30 dieną G.Grina Prezidentūroje nepasirodė, tačiau V.Kaladinskas susitikti su D.Grybauskaite bandė porą kartų.
Antrą kartą, D.Ulbinaitės teigimu, V.Kaladinskui susitikti su prezidente nepavyko, nes ši buvo užsiėmusi, todėl saugumietis trumpai pakalbėjo su ja jos kabinete, o po to pareiškė, kad skuba į Vyriausybę, ir išėjo.
Netrukus ji pastebėjo ant stalo paliktus kažkokius dokumentus. Kas juose buvo rašoma, neskaitė, tik pastebėjo, kad buvo parašyta apie „Klaipėdos naftą“.
Radusi pluoštą dokumentų D.Ulbinaitė neva iškart paskambino V.Kaladinskui. Šis atsiliepė ne iš karto, o atsiliepęs liepė dokumentus sunaikinti.
„Tai ir padariau. Ant dokumentų nebuvo jokių žymų apie slaptumą, tai nebuvo VSD blankai su kokiais nors tekstais, juose nebuvo jokių parašų ar antspaudų“, – pirmosios instancijos teisme teigė D.Ulbinaitė.
Ji neneigė, kad vėliau prašė Prezidentūros darbuotojų atšviesti tam tikrus dokumentus, kurių kraštus buvo užlenkusi, tačiau teigia, kad tai buvo ne V.Kaladinsko jai perduota pažyma, o tam tikra informacija, susijusi su prezidentės vizitu į Latviją.
„Užlenkiau kelių lapų viršutinius ir apatinius kraštus, nes juose buvo pažymėtos pastabos, pataisymai, papildymai“, – gynėsi D.Ulbinaitė.
