Kas pjausto pilvus neršiančioms lašišoms?

Yra šalis, kur upės teka. Tose upėse – lašišos. Tų lašišų pilvuose – ikrai. Tie ikrai brangiai kainuoja. Todėl lašišas galima nudobti, prapjauti pilvus, iškrapštyti ikrus ir juos parduoti. Na ir kas, kad neršiančių lašišų gaudyti nevalia – toje šalyje įstatymai galioja tik kartais. Todėl grupelė vyrų drąsiai lipa į sraigtasparnį ir skrenda žvejotų į upės aukštupį.

Daugiau nuotraukų (1)

Ginta Gaivenytė

May 14, 2015, 6:13 PM, atnaujinta Jan 3, 2018, 7:27 PM

Jie nėra kietaširdžiai, jiems net gaila, kad taip atima galimybę žuvims neršti. Jiems skauda širdį ir dėl lokių, kuriems atima galimybę natūraliai susimedžioti maisto. Alkani lokiai puldinėja žmonių gyvenvietes. Tačiau už ikrus moka pinigus. Didelius pinigus. Todėl rankos skrodžia lašišų pilvus. Toks gyvenimas, nieko nepadarysi.

Kas yra toji laukinė šalis? Gal tai – Amerika, kurioje viską valdo pinigas? Ten juk auga genetiškai modifikuota soja ir kukurūzai, ten juk žemę plėšo skalūnų dujų magnatai. Ne?

Tuomet tai turi būti veidmainė Europos Sąjunga, kurioje daniškos peniukšlės tunka apskretusios mėšlu mažyčiame garde, kuriame negali net apsisukti. Vėl ne?

Na, tada tai bus Norvegija. Jei jie gali žiauriai iš mamos atimti vaiką, tai ką jiems reiškia nudobt lašišą, kuri dar netapo mama?

Tikrai negali būti, kad ši šalis yra Rusija. Negali būti, juk Rusija kaip tik kovoja už viso pasaulio ekologiją. Turbūt britų žurnalistas Gregory Feiferis meluoja. Negali būti, kad nusikaltėliai pagauna bent pusę iš Kamčiatkos eksportuojamų žuvų, o lašišų populiacija jau sumažėjo per pusę.

Dar labiau negali būti, kad brakonieriavimą dangsto Rusijos policija, saugumo tarnyba ir net teisėjai.

Turbūt meluoja ir tas žurnalisto kalbintas žuvies prekeivis, aiškinantis, jog neturi kito pasirinkimo, kaip pirkti žuvį iš brakonierių. Jis pripažino, kad taip darydamas elgiasi nedorai? Turbūt jį papirko Amerika, nes Rusijoje taip negali būti.

O kas, jei vis dėlto taip yra? Rusija juk yra šalis, kurioje vyksta dalykai, kurių negali būti.

Dabar – rimtai. Apie Amerikos, Europos Sąjungos, netgi Kinijos ekologiją esame bent viena ausimi girdėję. O ką žinome apie tai, kas vyksta Rusijoje?

Apklausinėjusi savo „Facebook“ pažįstamus, sužinojau, kad net labiausiai Rusijos gyvenimu besidomintys žmonės apie ekologiją nežino beveik nieko. Politologas Nerijus Maliukevičius atsiuntė propagandinį straipsnį apie tai, kaip 2010-aisiais V. Putinas dalyvavo tarptautiniame forume ir pasisakė už tigrų Žemėje išsaugojimą. Šalia pridėjo nuorodą į BBC reportažą, kuriame rodoma, kaip po dvejų metų Rusijos prezidentas miške nudobia tigrą. Nieko nuostabaus – V. Putino kalbos visada yra akių dūmimas.

Aplinkosaugininkė Edita Turskienė buvo atvira: „Deja, ekologija Rusijoje – terra incognito, nieko nepažįstu, kas apie tai ką nors žinotų. Apie Rusiją žinau tik tiek, kad ji nėra labiausiai teršiančių šalių sąraše, bet tik todėl, kad jos ekonomika smarkiai smukusi“. Tačiau kasdama metalus, išgaudama naftą ir dujas, Rusija jau užteršė daugybę vietovių. Rusijos miestai Norilskas ir Džeržinskas pakliūna į užterščiausių pasaulio vietovių dešimtuką.

Apie Rusijos ekologiškumą nekuriama net propaganda. Rusijos federacijos Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerija kukliai pamini, kad 2014-ųjų pabaigoje ekologinės sąlygos pagerėjo. Gal čia net esama krislelio tiesos, tarša galėjo sumažėti dėl to, jog pasaulis iš Rusijos mažiau perka naftos ir dujų. Nestebina ir tai, kad Rusijos ūkiai yra „ekologiškesni“ negu vakarietiškieji – dėl to, kad plačiojoje šalyje tapti stambiu žemvaldžiu apsimoka mažiau negu lobti iš naftos.

Daugybė gyventojų, kenčiančių dėl itin blogos geriamojo vandens kokybės. Sunkiaisiais metalais užterštos didžiausios Sibiro upės – Lena, Jenisėjus ir Obė – į jas jau daug dešimtmečių pilamos nevalomos nuotėkos.

Kasmet plynai iškertami didžiuliai miško plotai – pigią medieną noriai perka ES, JAV ir Kinija. Tuose miškuose nuolat vyksta nelegalios amūrinių tigrų medžioklės. Vietiniai gyventojai tigrų kailius parduoda kinams. Vietiniai valdininkai organizuoja nelegalias medžiokles – saviems oligarchams ir Vakarų turtuoliams pasismaginti.

Apie lašišas jau kalbėjome. Jei brakonieriai ir toliau naikins jas neršto metu, ilgainiui bus sunaikinta visa Ramiojo vandenyno lašišų populiacija.

Nykus vaizdelis. Tokiame fone apie Vakarų ekologijos siaubus kalbantys rusų propagandistai atrodo idiotai. Panašiai apsikvailintų apie santykių darną paskaitas skaitantis psichologas, jei paaiškėtų, kad vakarais jis muša žmoną.

Tačiau kai į tikrąją situaciją neatkreipiama dėmesio, galima patikėti ir štai tokia liūdna pasaka: „Ne Rusija kalta dėl tigrų ir lašišų. Tai kapitalistai vakariečiai išnaudoja vargšus rusus. Moka jiems pinigus, o jie nesugeba atsispirti“. Ir pridėt laimingą pasakos pabaigą: „Rusijos prezidentas V. Putinas kovoja kaip tik gali. Bet reikia imtis dar griežtesnių priemonių. Surišt lašišų naikintojus ir paleist pasroviui! Įmest tigrų medžiotojus į duobę su tigrais!“

Rusijoje visada taip – jei sistema neveikia, tai dėl to, kad žmonės yra iš prigimties blogi. Kam rūpi, kad Sibiro gyventojai mirtų badu, jei nuspręstų sąžiningai laikytis įstatymų?

Paradoksas čia yra tai, kad būtent moraliai supuvę Vakarai gelbsti socialiai neatsakingą Rusiją. Jei visi Vakarų verslininkai būtų dori, jų bendradarbiavimas su Rusijos sukčiais tučtuojau baigtųsi. Gal tada nebūtų taip smagu žaisti ir prezidentinius veidų mainymo žaidimus „Prezidentas gelbsti tigrus“ arba „Prezidentas medžioja tigrus“. Dabar V. Putinas mėgaujasi keikdamas Vakarų moralę, slapčia žinodamas, kad patys nesąžiningiausi vakariečiai jam padeda išlaikyti valdžią.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.