Tai jis kalbėjo, BNS paklaustas apie Baltijos šalių kariuomenės vadų prašymą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuoti po batalioną sąjungininkų karių, kurie kartu sudarytų brigadą.
„Grįžtant prie Velso sprendimų įgyvendinimo, tai tiesiogiai susiję jų (sąjungininkų) buvimu mūsų šalyse, yra įvairūs darbiniai dokumentai, siūlymai, karinė NATO vadovybė taip pat teikia įvairius savo pasiūlymus, mes visi siekiame, kad būtų daugiau NATO Baltijos šalyse, kad būtų daugiau sąjungininkų fiziškai. Bet dabar kalbėti apie konkrečius skaičius būtų per anksti“, – pasibaigus NATO užsienio reikalų ministrų susitarimui Antalijoje ketvirtadienį BNS sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Pats mūsų noras yra visiems suprantamas, karinė vadovybė tai irgi gerai supranta, todėl mes šiame procese ir esame. Kažkokias detales aptarinėti nebūtų produktyvu, nors jos kartais patenka į viešumą ir aptarinėjamos. Nemanau, kad tai būtų produktyvu, ir aš to nedarysiu, bet kad mes einame konstruktyviu keliu ir bendradarbiavimas vyksta sklandžiai, tą galima patvirtinti“, – pabrėžė ministras.
Lietuvos kariuomenės atstovas ketvirtadienį patvirtino, kad Baltijos šalys prašys NATO vadovybės dislokuoti nuolatinę brigadą, taip siekiant atgrasyti Rusiją.
Bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadų laiškas bus išsiųstas NATO pajėgų vyriausiajam vadui JAV generolui Philipui Breedlove'ui, BNS sakė Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Mindaugas Neimontas. „Siekiame brigados dydio vieneto, kad kiekvienoje Baltijos šalyje nuolat turėtume po batalioną“, – teigė karininkas.
Brigados dydžio vienetą paprastai sudaro nuo 2 iki 3 tūkst. karių.
Nuo pernai Baltijos šalyse yra dislokuota po kuopą – maždaug pusantro šimto – JAV karių. Karius pratyboms vis dažniau atsiunčia ir kiti sąjungininkai, tačiau tai daroma nereguliariai.
