Prienų rajono gyventojai Jūratė ir Juozas Lukoševičiai nuo 2009 metų nevykdė visų instancijų teismų sprendimų perduoti 8 metų našlaitės jos globėja pripažintai 36 metų vilnietei Agnei Bendinskienei. Mažylę savo namuose laikę sutuoktiniai, pasitelkę prieniškių minias, valėsi į įstatymus batus, neįsileido antstolių ir policijos, nepaisė nepalankių jiems psichologų išvadų, kol galop visi ankstesni verdiktai subyrėjo tarsi kortų namelis.
Vaiko neperduodantiems Lukoševičiams užteko daugelį mėnesių ignoruoti teismų sprendimus ir sulaukti palankaus laikotarpio.
„Mane kausto siaubas nuo tokio lietuviško teisingumo“, – ištarė A.Bendinskienės vyras Audrius Bendinskas, Vilniaus apygardos teismui paskelbus paskutinę nutartį, kuria vaikas paliekamas pas Lukoševičius, pastarieji paskiriami jo įtėviais.
Tėvai žuvo per avariją
Teisinė kova dėl vaiko prasidėjo 2008 metais, per avariją žuvus mergaitės tėvams Birutei Kizevičiūtei ir Virgilijui Laukaičiui.
Norą auginti vaiką pareiškė Bendinskų ir Lukoševičių šeimos.
A.Bendinskas yra mergaitės žuvusios motinos pusbrolis, o J.Lukoševičius – mergaitės senelės A.Laukaitienės pusseserės sūnus.
Bylai dėl globos persikėlus į teismą, išaiškėjo, jog J.Lukoševičius smurtauja šeimoje – pati J.Lukoševičienė skundėsi, įvairioms instancijoms skundėsi, kad sutuoktinis girtauja, žiauriai elgiasi su ja ir dviem vaikais.
J.Lukoševičienė buvo pateikusi medikų pažymas, liudijančias, kad sutuoktinis daužydavo ją iki sąmonės netekimo.
J.Lukoševičius jau yra triskart baustas už girto pasirodymą viešojoje vietoje, vieną sykį buvo įkliuvęs neblaivus prie vairo.
Prienų teisėjas Audrius Grauželis nusprendė, kad J.Lukoševičius gali kelti grėsmę mergaitės saugumui.
Tuo tarpu Bendinskai nė karto neleido suabejoti savo nepriekaištinga reputacija.
Įstatymų prieniškiai nepaisė
2009 metais Prienų rajono apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas mergaitės globėja paskyrė A.Bendinskienę. Atrodė, jog Lietuvos aukščiausiasis teismas 2010 metų pradžioje padėjo galutinį tašką, atmetęs Lukoševičių skundą.
Tačiau nepaisydami antstolių raginimų, Lukoševičiai nė neketino perduoti vaiko – neįsileisdavo antstolių į savo sodybą arba netikėtai dingdavo iš tuo metu, kai būdavo suplanuotas perdavimas.
Įstatymų nesilaikantiems Lukoševičiams tyliai ir atvirai pritarė Prienų valdžios institucijos.
Prienų rajono savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vyriausioji specialistė Skaidrė Mališauskienė pareiškė, kad J.Lukoševičiaus girtavimo ir smurtavimo prieš žmoną faktų negalima laikyti svariais byloje dėl mergaitės auginimo.
Įstaiga teismui parengė išvadą, kad J.Lukoševičienė ir jos vyras yra tinkami asmenys globoti mažametę.
Svarbiausias Prienų VTAS argumentas buvo tas, kad mergaitė jau nuo 2008 metų balandžio auga J.Lukoševičienės sodyboje ir išvežta iš ten patirtų moralinę traumą.
Šį motyvą teisėjas A.Grauželis pavadino amoraliu, nes mergaitę Lukoševičiai laikė neteisėtai.
Sukruto tik po metų
Dar 2008 metų gegužę A.Bendinskienė dėl Prienų VTAS atstovų neveiklumo kreipėsi tuometę į vaiko teisių apsaugos kontrolierę Rimantę Šalaševičiūtę, kuri dabar eina Sveikatos apsaugos ministrės pareigas.
Skundas svarstytas net 10 mėnesių. Galiausiai nuspręsta jo iš viso nenagrinėti, nes prasidėjo teismo procesas.
R.Šalaševičiūtė sukruto tik tada, kai A.Bendinskas priminė apie pedofilijos skandalą Kaune ir su juo susijusių pareigūnų abejingumo pasekmes.
2009 metų rudenį pagaliau buvo pasirūpinta pasimatymų grafiko sudarymu.
R.Šalaševičiūtė kreipėsi į Prienų prokuratūrą bei priminė, kad J.Lukoševičienei delsiant perduoti mergaitę teisėtai globėjai, pažeidžiami vaiko interesai ir yra nusikaltimo požymių. Kas diriguoja keistam žaidimui?
Pasibaigus procesui dėl mažametės globos, prasidėjo teismo procesas dėl mergaitės įvaikinimo – norą tapti įtėviais išreiškė abi pusės.
2014 metų pradžioje Vilniaus apygardos teismas nutarė, jog 5 metus mergaitę neteisėtai savo namuose laikantys Lukoševičiai privalo perduoti ją A.Bendinskienei.
Mergaitė pagal šią nutartį turėjo gyventi pas globėją vienerius metus, o paskui būtų priimtas galutinis sprendimas atsižvelgiant į tai, ar mergaitė pritaps Bendinskų namuose.
Prieš priimant nutartį teisėjai gavo psichologų išvadas, kuriose konstatuojama, jog bedarbių Lukoševičių namuose vaikas patiria stresą, spaudimą, yra nuteikiamas prieš teisėtus globėjus.
Lukoševičiai pateikė skundą Aukščiausiajam teismui, kuris atsakymą pateikė tik po metų.
Byla šįmet buvo gražinta į Vilniaus apygardos teismą.
„Praėjus vos porai mėnesių šiame teisme buvo nuspręsta įtėviais pripažinti Lukoševičius.
Jei anksčiau procesas vyko itin vangiai, tai dabar byla buvo išnagrinėta žaibiškai. Anksčiau psichologai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kitos instancijos buvo pateikusios nepalankias Lukoševičiams išvadas – kad jie nevykdo teismo sprendimų, yra bedarbiai, šeimoje naudojamas smurtas.
Bet grąžinus bylą, Vilniaus apygardos teisme viskas apsivertė aukštyn kojom, per itin trumpą laiką atsirado naujos tų pačių institucijų pažymos, jog Lukoševičiai yra tinkami būti įtėviais“, – stebėjosi A.Bendinskas.
Bendinskai dar gali apskųsti Vilniaus apygardos teismo nutartį Aukščiausiajam teismui.
Vilniečių šeima ketina pateikti ieškinį ir Europos Žmogaus Teisių Teismui.
