Vyriausybės Strateginio komiteto posėdyje buvo pristatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva parengtas ir Lietuvos poreikiams pritaikytas socialinis modelis.
Dėl pavienių socialinio modelio elementų šiuo metu dar verda diskusijos. Politikai bando rasti bendrą sutarimą. Visą socialinio modelio projektą, tai yra konkrečius teisės aktus, Seimui svarstyti planuojama pateikti gegužę. Iki liepos 1 dienos tikimasi rasti bendrą sutarimą su Seimo nariais.
„Suplanavome, kad visi teisės aktai galutinai bus baigti svarstyti ministerijose ir į Vyriausybės posėdį atkeliaus 29 dieną šio mėnesio. Tikimės, kad visą paketą po to perduosime Seimui“, – teigė premjeras Algirdas Butkevičius.
Kūdikio atėjimas: išmokų tvarka nekeičiama
Pasitarime nuspręsta nekeisti šiuo metu galiojančios motinystės (tėvystės) išmokų tvarkos nei išeinant vienų, nei išeinant dvejų metų atostogų.
Premjeras pabrėžė, kad Lietuvos ekonominiam konkurencingumui didinti būtini pokyčiai, tačiau gyventojų socialinė apsauga yra svarbiausia, todėl išsaugoma didelė dalis socialinių garantijų, tuo pačiu metu modernizuojant darbo santykius.
„Nepritariu mokslininkų pasiūlymui priimti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pataisas, pagal kurias vaiką iki dviejų metų auginantys tėvai nebegalėtų tuo pačiu metu gauti visos 40 procentų dydžio išmokos ir darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į šalies demografinę padėtį ir siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms, pasiūliau palikti esamą tvarką, kad darbuotojoms, auginančioms vaikus, trejus metus bus išsaugomos darbo vietos, o išmokos būtų mokamos pagal dabar galiojančią tvarką“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Apie atleidimo iš darbo terminus
Posėdyje pritarta diskusijas sukėlusiems punktams dėl atleidimo iš darbo įspėjimo termino ir galimo išeitinių išmokų dydžio: „Trišalė taryba šią savaitę sutarė, kad reikia mažinti įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminus iki vieno mėnesio. Mes siūlome, kad ilgesni įspėjimo terminai galiotų priešpensinio amžiaus darbuotojams, neįgaliesiems, ir darbuotojams, auginantiems vaikus“.
Be to, nedarbo atveju, žmogus būtų labiau apsaugotas, nes didėtų nedarbo išmokos, jos būtų mokamos trumpiau, siekiant skatinti greičiau sugrįžti į darbo rinką“, – teigė A. Butkevičius.
Daug diskusijų sukėlusį mokslininkų siūlymą išeitinę išmoką mažinti iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio, strateginiame komitete nuspręsta koreguoti.
„Suprasdami darbuotojų ir profsąjungų pageidavimą garantuoti, kad išeitinė išmoka realiai būtų mokama, bet kartu sumažėtų našta darbdaviams, siūlome keisti esamą tvarką ir nepriklausomai nuo stažo mokėti dviejų VDU išeitinę išmoką“, - pažymi Vyriausybės vadovas.
Siūloma atsisakyti idėjos apie specialų fondą, iš kurio būtų mokamos išeitinės išmokos.
Pasak premjero, Vyriausybei teikiamas siūlymas kasmet 12 metų po 1 proc. mažinti darbdavių mokamą „Sodros“ įmokų tarifą. Toks mažinimas turėtų prasidėti nuo 2017 m. Tam turi pasiruošti „Sodra“ ir turi pertvarkyti informacines technologijas.
„Visas negaunamas pajamas į „Sodros“ biudžetą turės kompensuoti iš valstybės biudžeto“, – sakė premjeras.
Lankstesni socialinio draudimo reikalavimai
Taip pat kalbėta, kad trumpiau dirbančios moterys arba per pastaruosius penkerius metus su didesniais pertrūkiais dirbusios moterys galės gauti motinystės išmokas. Siūloma įteisinti lankstesnius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimus asmenims, kai motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka mokama ir tiems asmenims, kurie šį stažą turi per ilgesnį laikotarpį (60 mėnesių).
Be to, besimokantis jaunimas valstybės lėšomis būtų draudžiamas motinystės, tėvystės ir motinystės pašalpoms gauti.
Galimybė pasiderinti darbo laiką
Posėdyje pritarta ir naujai siūlomai darbo sutarčių įvairovei, taip pat pasiūlytam lankstesniam darbo laiko reguliavimui. Darbuotojas turės daugiau galimybių derinti šeimą ir darbą.
Beje, mokslininkai siūlo nustatyti laisvesnį darbo laiko reguliavimą, o tai, pavyzdžiui, reiškia, kad darbuotojas galės paprašyti darbdavio dirbti keturias dienas po 10 val. ir tada penktąją dieną leisti su šeima arba pirmas keturias dienas dirbti konkrečioje darbo vietoje, o penktą – iš namų.
Keisis pensijos skaičiuoklės?
Keisis pensijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, ji taps atviresnė ir palankesnė būsimiems pensininkams.
Siūloma dabartinę pagrindinę pensijos dalį ir priedą už stažo metus finansuoti bendraisiais mokesčiais – per 12 metų po 1 procentinį punktą mažinti pensijų socialinio draudimo tarifą. Taip pat nuspręsta nustatyti automatinį pensijų indeksavimą.
Be to, vietoj dabar galiojančio suvidurkinto asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento įvesti apskaitos vienetų sistemą. Darbuotojai matys, kaip jų mokamos įmokos kaupia jiems pensiją. Kuo daugiau sumoki, tuo didesnės pensijos gali tikėtis ateityje.
„Lietuva turi dvi perspektyvas – išsaugodama didelę dalį socialinių garantijų siekti lankstesnių darbo santykių ir tapti užsienio investuotojams patrauklia šalimi, arba likti finansiniame ir konkurencingumo užribyje. Estija ir Latvija pokyčiams jau ryžosi“, – pabrėžė ministras pirmininkas.
