1988 m. spalį Klaipėdoje gimęs M.Korčaginas turi tik gimimo liudijimą. Dėl to kaltę prisiima jo motina Galina Korčagina.
„Aš labai kalta, prisipažįstu. Nepasirūpinau, kad šešiolikos sulaukęs vaikas gautų pasą. Bet labai daug dirbau, daugiau kaip trisdešimt metų – „Vakarų laivų remonto“ gamykloje, neakivaizdžiai studijavau Kaliningrade, o tuos vaiko reikalus vis atidėliodavau, pritrūkdavo laiko. Nebuvo žmogaus, kuris patartų, padėtų. Michailo tėvas išvyko iš Lietuvos jam dar negimus, su vyru mes netrukus išsiskyrėme, iš jo niekada negavau jokių alimentų, nežinau, kur jis gyvena“, – pasakojo 63 metų Lietuvos pilietė G.Korčagina Klaipėdos miesto apylinkės teisme, kur buvo nagrinėjama civilinė byla dėl juridinio fakto nustatymo.
Anksčiau motina su sūnumi gyveno pačiame Klaipėdos centre, Liepų gatvėje. Tačiau iš buto už skolas iškeldino antstoliai. Dabar pensininkė glaudžiasi pas senutes, kurias prižiūri, o sūnus gyvena pas draugą.
Į Klaipėdos apylinkės teismą M.Korčaginas kreipėsi vildamasis gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, o tam reikia, kad būtų atnaujinti praleisti terminai pateikti reikiamus dokumentus.
„Aš gimiau Klaipėdoje, iš čia niekada nebuvau kojos iškėlęs. M.Gorkio vidurinėje mokykloje baigiau penkias klases. Paskui mirė močiutė, kuri mane prižiūrėjo, nebelankiau mokyklos, dabar verčiuosi atsitiktiniais darbais – kas tik ką pasiūlo, dažniausiai statybose. Esu ir pats kaltas dėl tokios situacijos. Daug kur kreipiausi, ne kartą ir į Migracijos skyrių, bet paskui nepadarydavau to, ko reikalaudavo. Per darbus pritrūkdavo laiko, reikėjo suktis, kad pragyvenčiau, be to, neturėjau pinigų“, – teisme kalbėjo M.Korčaginas.
Jis neslėpė, kad prieš keletą metų buvo nuteistas už nedidelio kiekio kvaišalų laikymą. Teismas skyrė vienų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Bet kai nerado namuose (vyras buvo persikėlęs kitur), teko atbūti už grotų 45 dienas.
Beje, norint nuteisti žmogų neprireikė jokio asmens dokumento.
Prieš trejetą metų M.Korčaginui bandė padėti kaimynas, tačiau ir tam pritrūko kantrybės.
Buvo reikalaujama įrodyti, kad vaikinas gyvena legaliai, turi teisėtų pajamų, moka mokesčius valstybei, tačiau tai neįmanoma. Be asmens dokumento oficialiai neįsidarbinsi, dėl tos pačios priežasties nėra galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos.
M.Korčaginui buvo skirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas, kuris turėjo padėti teisme nustatyti juridinį egzistavimo faktą, bet ir jis pareikalavo pažymų apie sumokėtus mokesčius ir gyvenamąją vietą.
Vėliau į artimųjų raginimus dar kartą bandyti įgyti dokumentus M.Korčaginas tik numodavo ranka – esą vis tiek nieko nepavyks.
Jį pažįstantys žmonės kalbėjo, kad M.Korčaginas – sumanus ir gabus, turi puikias rankas, bet drovisi vaikščioti į valdiškas įstaigas. Iš tiesų net ir nelabai žino, kur kreiptis, o rimtų patarėjų nebuvo.
Teismo posėdyje apklausti liudytojai – draugai ir kaimynai – patikino, kad vyras visada gyveno Klaipėdoje. Ir dabar po savo stogu jį priglaudė vaikystės draugas, nereikalaujantis jokio užmokesčio.
Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio vyresnioji specialistė Laima Jociuvienė pažymėjo, kad M.Korčaginas dėl savo aplaidumo laiku nesikreipė, kad gautų reikiamus dokumentus. Todėl nuo 18 metų jis laikomas užsieniečiu, Lietuvoje gyvenančiu be dokumentų.
Galimybę įgyti dokumentus jam gali suteikti tik teismas.
„Teisme pateikta pakankamai įrodymų, kad jis visą laiką gyveno Lietuvoje, gerai kalba lietuviškai. Tačiau pastaruoju metu sugriežtintos sąlygos norintiems gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Asmuo privalo turėti nuolatinę gyvenamąją vietą ir 300 eurų pajamų per mėnesį. Mes neprieštaraujame, kad M.Korčaginas gautų dokumentus, bet šiuo atveju būtina, kad kas nors įsipareigotų už jį laiduoti ir prisiimtų minėtus reikalavimus“, – kalbėjo L.Jociuvienė.
Toks žmogus atsirado. Tai vienos uostamiesčio individualiosios įmonės savininkas Sergejus Mišenis.
Su Korčaginais jis susipažino prieš vienuolika metų, kai ši šeima buvo už skolas iškeldinama iš buto. Į jį kreiptasi pagalbos, nes nekilnojamuoju turtu besiverčianti įmonė teikia ir juridines paslaugas. Padėti šeimai tąkart nepavyko, nes jau buvo per vėlu.
„Michailas – paslaugus jaunuolis, kartais man padėdavo atlikti kokį darbą. Jis skolinosi pinigų iš manęs ir skolas grąžindavo. Paskui mūsų ryšiai nutrūko, o prieš keletą mėnesių vienas draugas vėl paprašė padėti šiam vyrui. Aš net nenutuokiau, kad jis gyveno nelegaliai. Sutikau jį remti, prisiimti finansinius įsipareigojimus, kol taps legaliu Lietuvos piliečiu. Galiu jam suteikti gyvenamąjį plotą, skirsiu 300 eurų per mėnesį, apmokėsiu teismui žyminį mokestį“, – teisme patvirtino S.Mišenis.
Jo manymu, reikia kam nors imtis atsakomybės už visą gyvenimą Lietuvoje gyvenantį beteisį žmogų, jei to nepadaro valstybė.
„Mes dažnai ir daug kalbame, kad reikia padėti artimajam, o iš tikrųjų kartais gyvūnais rūpinamės labiau negu žmonėmis. Juk šioje situacijoje niekas ir nepajudėtų iš vietos, jei kas nors nepaskolintų vyrui pinigų. Jis tokios sumos negali oficialiai uždirbti“, – kalbėjo S.Mišenis.
„Tikiuosi, šis žmogus pakeis mano gyvenimą. Noriu pradėti naują gyvenimą ir dirbti Lietuvoje. Niekur iš čia nevažiuosiu, net jei ir pasiseks susitvarkyti dokumentus“, – sakė M.Korčaginas.
Jis tikino pavargęs blaškytis ir būti niekas – esą net merginos dėl to negali susirasti. Svarbiausia buvo prasimanyti pinigų maistui. Kol kas jis net negalėjo gydytis ligoninėje, nes nėra draustas – kartą ten buvo patekęs, bet suteikus pirmąją pagalbą išsiųstas namo.
„Noriu kilti į viršų – gal šįkart pasiseks“, – viliasi Michailas.
Klaipėdos apylinkės teismo sprendime pažymėta, kad M.Korčaginas gyveno Lietuvoje iki 1991 metų liepos 1 dienos ir gyvena čia iki šiol, čia mokėsi ir dirbo. Jam leista atnaujinti terminą pateikti dokumentus gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Pažymėta ir moters kaltė – ji nepasirūpino, kad šešiolikos sulaukęs sūnus gautų pasą.
Įgijęs leidimą nuolat gyventi Lietuvoje vyras galės kreiptis dėl paso gavimo.
