Nekreipti dėmesio į grasinimus nevalia, nors jau šimtus kartų įsitikinta, kad tokie pranešimai dažniausiai būna melagingi. Pareigūnai labai pyksta dėl veltui eikvojamo laiko ir pinigų, todėl pažadėjo negailestingai kovoti su tokiais veikėjais. Kelis kvailų pokštų mėgėjus išties pavyko išvilkti į dienos šviesą ir skaudžiai nubausti.
Dėl grasintojų kvailiojimų niekas smarkiai nenukentėjo, o štai dėl padegėjų išpuolių pastarosiomis savaitėmis žmonės patyrė šimtais tūkstančių eurų skaičiuojamų nuostolių, tačiau Kauno apskrities policijos vadovai atkakliai tyli.
Ugniagesiai jau prieš porą savaičių pranešė, kad kaimiškose Kauno apskrities vietovėse siautėja padegėjai, kurie tiesiog pramogauja naktimis degindami pastatus ir juose esantį turtą.
Galbūt tie patys padegėjai, o gal jų bendraminčiai neseniai Kauno senamiestyje per vieną naktį sudegino mažiausiai šešis plastikinius atliekų konteinerius.
Praėjusį savaitgalį ugnis sunaikino Partizanų gatvėje stovinčią buvusią Daškinių nusikalstamos grupuotės narių pirtį. Ekspertams nekilo abejonių, kad šis šiurpiomis istorijomis apipintas pastatas tikrai buvo padegtas.
Naktį į trečiadienį ugniagesiai vėl skubėjo į Kauno senamiestį, kur per porą valandų liepsnojo net keturi automobiliai, nuo karščio skilinėjo langų stiklai. Vėl niekam nekilo abejonių, kad tai buvo tik padegėjų pramoga.
Kodėl gi jiems neužsiėmus niekšybėmis, jeigu kriminalistai į tai nekreipia dėmesio ir turbūt net nelaiko rimtu nusikaltimu? Tyrėjų kabinetuose tvyro ramybė, o standartinis patarimas nukentėjusiems žmonėms – turtą reikia labiau saugoti ir apdrausti.
Galbūt policijos pareigūnai išties turi rimtesnių užsiėmimų, tačiau tuomet reikėtų pagalvoti apie galimybę teisę ir pareigą ieškoti gaisrų kaltininkų grąžinti ugniagesiams, kurie šioje srityje yra sukaupę nepalyginti daugiau patirties.
Jie turi labai aiškų stimulą kuo greičiau sučiupti padegėjus: kuo mažiau gaisrų, tuo mažiau darbo. Policijos tyrėjams tokia sėkmė nė motais – gaisrus juk gesina ugniagesiai.
Turbūt deramo pareigūnų atsako padegėjams nebus, kol šie išpuoliais nesudrebins visos šalies.
Tokios nelaimės prieš kelerius metus Kauno rajone jau būta – tariamus ateivių iš kitų civilizacijų nurodymus gavęs silpnaprotis (medikai jį oficialiai tokiu pripažino ir nurodė gydyti psichiatrijos ligoninėje) Kauno rajone supleškino dvi bažnyčias, o dar kelis maldos namus apniokojo.
Ar tyrėjai lauks, kol panašus įvykis pasikartos? Ar vis dėlto pamėgins įrodyti, kad nevalia tiek melagingai grasinti, tiek ugnimi naikinti žmonių turtą?
„Laikinoji sostinė“
