„Barnevernet“ šiose šalyse neretai išvadinama hitlerjugendu, vagimis ir teroristais. Kaltinimai griežti, tačiau vaikų paėmimo iš šeimų kritikai nėra neteisūs, o iš tikrųjų pataikė į skaudžią Norvegijos sistemos vietą.
Taip mano ir tarptautinė vaikų teisių gynimo organizacija „Gelbėkit vaikus“, kuri Norvegijai rekomendavo savo griežtą praktiką apriboti.
Norvegijos statistikos departamento duomenimis, į „Barnevernet“ globą yra patekę 3 tūkstančiai užsieniečių vaikų.
Šios istorijos Rytų Europos šalyse sukelia tikrą audrą žiniasklaidoje, pastebi norvegai.
Per pastarąjį dešimtmetį daugiau kaip 60 Norvegijoje globėjams perduotų vaikų buvo pagrobti biologinių tėvų ir parvežti į Rytų Europą.
„Aš nebegaliu daugiau taip gyventi“, – taip, pasak jos motinos Dalios, kaskart kalbėdavo dukra, kurią Norvegijos Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ apgyvendino globėjų šeimoje.
Galiausiai, neiškentusi mama vaiką parsivežė į savo namus netoli Palangos.
Tarptautiniai konfliktai
„Nevažiuokite į Norvegiją, kur iš jūsų atims vaikus“, – kartoja žmonės Čekijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje.
Norvegai rašo apie įvairiose šalyse kilusius ginčus dėl to, kad politikai neįsikiša į teisinius procesus Norvegijoje ir nepadeda savo tautiečių vaikams sugrįžti namo.
Praėjusį rudenį Norvegijos vaiko politikos klausimas išprovokavo 2 valandų trukmės diskusijas Čekijos žemesniuosiuose parlamento rūmuose.
Premjeras Bohuslavas Sobotka 2011 metais nekart prašė savo kolegės iš Norvegijos Ernos Solberg pagalbos konkrečiose bylose, tačiau nesėkmingai – Norvegijos premjerė atsisakė kištis į atskirų vaikų globos klausimus.
„Turime suprasti, kad visi šie konfliktai, sekantys kiekvieną vaikų paėmimo bylą, kyla tik iš kultūrinių skirtumų ir informacijos trūkumo“, – sakė organizacijos „Gelbėkit vaikus“ tyrėja Sanne Hoffman.
Kritikuoja ir specialistai
Kaip rašo „Afterposten“, dažniausia kylančių konfliktų ašis yra kalba. Vaikai iš Rytų Europos šalių yra apgyvendinami norvegų šeimose, kuriose greitai pamiršta savo gimtąją kalbą.
Šalys, iš kurių kilę šių vaikų tėvai, teigia, kad tai pažeidžia Vaiko teisių konvenciją. Joms pritaria ir organizacija „Gelbėkit vaikus“.
„Tiesa, kad „Barnevernet“ nepavyksta surasti globėjų šeimos, kuri atitiktų vaiko kalbą, tradicijas ir religiją. Jeigu tokių namų vaikui neįmanoma suteikti, jiems turi būti atlyginta kalbos mokymu ir kitomis priemonėmis. Pagal Konvenciją, „Barnevernet“ privalo tai atlikti, tačiau iš tiesų tai nėra padaroma“, – teigia S.Hofman.
„Afterposten“ pastebi, kad Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybos Lietuvos žiniasklaidoje tapo viena didžiausių istorijų šiais metais.
„Lietuviai nesupranta, kodėl tarnybos nesugeba surasti lietuvių globėjų – nei Norvegijoje, nei Lietuvoje“, – sakė Norvegijos ambasadorius Dagas Halvorsenas Oresas. Prarasta kalba
Žurnalistai apie šias problemas pasikalbėjo su lietuve Dalia.
Moteriai, kurios vardas pakeistas, kalba buvo kertinis problemos akmuo. Jos mergaitė su savo globėjų šeima ir mokykloje kalbėjo vien tik norvegiškai. Dėl to jos lietuvių kalba pamažu nyko.
„Paskutinis susitikimas su dukra buvo labai sudėtingas. Ji nesuprato, ką aš kalbėjau, o ji nesuprato manęs“, – pasakojo motina.
Pati moteris Norvegijoje dirbo valytoja, tačiau norvegų kalbos neišmoko. Galiausiai ji nusprendė, kad nėra kitos išeities, tik pasiimti dukrą kartu su savimi.
Su moterimi norvegų žurnalistais susitiko nedideliame miestelyje Lietuvos pajūryje.
Dalios vyras iki šiol Norvegijoje dirba statybininku. Ten jis ruošiasi parduoti šeimai priklausantį namą pietinėje Norvegijos dalyje ir tada grįžti atgal į Lietuvą.
„Norvegija yra gera šalis, tačiau ne „Barnevernet“, – sakė moteris.
