Pasak Prezidentės, siekiant užtikrinti skaidrų valstybės lėšų panaudojimą, vien tik planinio audito nepakanka. Paaiškėjus informacijai apie galimo piktnaudžiavimo ir pasipinigavimo atvejus, Valstybės kontrolė turi reaguoti greitai ir pati savo iniciatyva atlikti operatyvius auditus.
„Valstybės kontrolė turi būti tikras valstybinių lėšų sargas – apsaugoti, kad jos būtų naudojamos skaidriai ir atsakingai. Užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui ar pasipinigavimui. Imtis prevencinių priemonių, kad valstybės biudžeto pinigai netaptų pasipelnymo šaltiniu“, – Prezidentės spaudos tarnybos išplatintame pranešime cituojama D.Grybauskaitė.
Valstybės kontrolės šių metų pradžioje atliktas tyrimas nustatė valstybės tarnyboje išvešėjusią ydingą praktiką, kai valdininkai sudaro papildomas darbo sutartis su juos jau įdarbinusia institucija. Šalies vadovės teigimu, tokia praktika, kai už tą patį darbą mokama du kartus, nėra suderinama su valstybės tarnybai keliamais skaidrumo reikalavimais ir neleidžia užtikrinti racionalaus ES lėšų panaudojimo.
Prezidentė yra inicijavusi įstatymo pataisas, kuriomis siūloma uždrausti pasipinigavimą valstybės tarnyboje. Valdininkams siūloma mokėti tik pareiginę algą ir su jų, kaip valstybės tarnautojų, darbu susijusias įstatymo numatytas išmokas, kompensacijas ir pašalpas.
Prezidentūros duomenimis, šių metų pradžioje papildomas darbo sutartis su savo darboviete Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo sudaręs 21 tarnautojas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje – 14, Ūkio ministerijoje – 7, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje – 25, Informacinės plėtros komitete prie Susisekimo ministerijos – 10.
Pasak Valstybės kontrolės vadovo, Valstybės kontrolę ši tema domina ne dėl kažkokios konkrečios institucijos, o dėl to, kad beveik iš 9 tūkst. projektų 3 tūkst. yra išlaidų susijusių su darbo užmokesčiu, kas reiškia, jog naujasis 2014-2020 m. ES finansinio programavimo periodas bus susijęs su panašiais klausimais.
„Ir matydami, kad Seime yra teikiamos įvairios įstatymų pataisos, nusprendėme pateikti ir savo įžvalgas ir jas išplėtojome, ir manome, kad klausimas yra ne tik dėl papildomo darbo sutarčių, bet pasiūlėme Audito komitete peržiūrėti ir apskritai leidimų išdavimo dirbti kitą darbą, ir atkreipėme dėmesį, kad kalba turėtų eiti ne tik apie kažkokius europinius pinigus. Lietuvoje iš tikrųjų nėra jokių europinių pinigų – iš tikrųjų visi yra mūsų nacionaliniai pinigai, ir visi yra mūsų nacionalinio biudžeto pinigai“, – žurnalistams po susitikimo su šalies vadovė sakė A.Dulkys.
Pasak jo, tarnautojų veikla turi nesikirsti su darbo etika, tai ne galima sureguliuoti ne tik teisės aktais, bet ir sveiku protu.
„Grįžau kažkurią darbo dieną namo, atsisėdau ir pagalvojau: įdomu, po sąžiningo 8 ir daugiau darbo valandų kiek aš dar galėčiau sudaryti papildomų darbo sutarčių ir dirbti efektyviai?“ – klausė vyriausiasis valstybės kontrolierius.
Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad papildomai uždarbiaujama trečdalyje projektų, dalis darbo užmokesčio būna kaip priedai už viršijamą darbo krūvį, premijas ir pan. Valstybės kontrolė pasisako už galimybės papildomai uždarbiauti užkardymą, jeigu pareigybės aprašyme funkcijos dubliuojasi.
„Bendrąja prasme tas mastas yra nemažas, jis taptų dar didesnis, jeigu dabar būtų nesureaguota, bet, noriu pasidžiaugti, kad tiek Vyriausybė yra atkreipusi dėmesį į Valstybės kontrolės įžvalgas ir pateikusi Vidaus reikalų ministerijai atitinkamus pavedimus, tiek Audito komitetas ruošiasi taip pat dar savo ateities darbuose susitikti su kitomis institucijomis ir jas įtraukti“, – pastebėjo A.Dulkys.
Perklausus, ar projektams turėtų būti samdomi žmonės iš šalies, Valstybės kontrolės vadovas teigė, kad taip ir yra daroma.
„Taip, o kodėl ne? Tai tam ir yra projekte susitariama, kad, jeigu reikia iš tikrųjų tam tikros srities eksperto, prašau. Tuo labiau, visi suprantame, kad nė viena institucija ir nesako, kad negalima turėti už darbo krūvį viršijančią veiklą kažkokių priedų, priemokų. Bet čia yra klausimas apie paprasčiausią dubliavimą, kai toje pačioje institucijoje pagal skirtingas darbo sutartis, tikėtina, neskaidriai yra užsidirbama už tą patį“, – kalbėjo A.Dulkys.
Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad Valstybės kontrolė, kaip aukščiausia valstybinio audito institucija, turi ir toliau išlikti nepriklausoma.
Seimui pritarus Fiskalinės sutarties įgyvendinimo Konstituciniam įstatymui, Valstybės kontrolei tenka naujas vaidmuo vertinti vyriausybės fiskalinę politiką. Pasak D.Grybauskaitės, objektyvus, kompetentingas ir nepriklausomas fiskalinės drausmės vertinimas padės vykdyti atsakingą valstybės finansų politiką.
