Išduosiu nedidelę paslaptį: graikams visada buvo sunku. Jeigu ne dėl ekonominės krizės, tai dėl pačios painiausios, kokią tik galima įsivaizduoti, biurokratijos. Jeigu ne dėl jos, tai dėl pernelyg artimų ir neapsakomai komplikuotų santykių su šeima, giminėmis, kitais artimaisiais, netgi su kaimynais.
O jeigu ir ne dėl to, tai dėl amžino laukimo eilėse – bankuose, ligoninėse, pašte, vaistinėje ir t.t. ir t.t. Jau nekalbant apie itin sudėtingus darbdavių ir darbuotojų santykius. Apie nuolatinį skubėjimą ...neskubant ir apie įpročius gyventi prabangiau, nei gali sau leisti.
Išmokti gyventi šalyje, kurią tikrai galima būtų pervadinti Chaosu, neįmanoma, bet dėl vieno esu tikra – išmokti skųstis kaip tai daro graikai – būtų visai pravartu ir net būtina. Nes tai asocijuojasi su savotiška terapija.
Ir ne bet kokia, o masine ir labai paveikia. Antraip kodėl nuolat viskuo besiskundžiantys graikai visgi garsėja kaip gyvenimo džiaugsmo kupina, linksma, šeimyniška ir svetinga šalis? Juk tikrai ne vien dėl įspūdingo salų ir paplūdimių grožio, saulės, jūros ir gero oro... O kodėl ir kuo nuolat skundžiasi lietuviai? Kodėl mes dejuojame ir zyziame piktai, įkyriai, netaktiškai. Visus kaltindami, visiems turėdami priekaištų. Tik ne sau asmeniškai, žinoma. Net beviltiškose situacijose atsidūrę kitų valstybių žmonės bendrauja tarpusavyje, išsikalba nesikeikdami ir nepriekaištaudami vieni kitiems.
Taip, mes, lietuviai, esame daug uždaresni ir daug labiau kompleksuoti nei Pietų europiečiai. Mums kalbėti apie nesibaigiančius sunkumus ir problemas įprasta, bet kalbame kiekvienas atskirai, o daugybę dalykų pasiliekame sau.
Nes atrodo, kad tai pernelyg asmeniška, liečia tik mane vieną, arba, atvirkščiai, visiems vienodai ir visiems seniai nusibodę. Tuo tarpu kitose valstybėse, tarp jų ir Graikijoje, žmonės savo problemas viešina nieko nesibaimindami, skundžiasi kažkaip „bendriau“. Ir priverčia klausytoją linguoti galva, pritarti ir susitapatinti su besiskundžiančiuoju.
Graikijoje viskas blogai, visiems sunku, visi neturi pinigų, visi nepasitiki valdžia ir bankais, ir ES, ir ...visi tampa daug vieningesni. Sėdint prie didžiulio graikiško stalo, kaimynų ir jų giminaičių bei draugų būryje, klausantis kelių tuo pačiu metu vykstančių diskusijų, negali nesutikti: skundai ir apmąstymai, pykčiai ir priekaištai yra savita kultūros dalis. Tik, skirtingai nuo lietuvių, čia atvykėlis gali pasidžiaugti gera kompanija, geru maistu, gera nuotaika ir geru vynu.
Lietuvoje taip pat yra kuo pasidžiaugti, kaip atsvara liūdnam dažno vietinio žmogaus gyvenimui. Tik ar mes tai išnaudojame?
Svarbi gyvenimo tarp graikų detalė – visada gali atvirai pasiskųsti ir visada būsi kantriai išklausytas. Tavo situacija bus išanalizuota ir aptarta, palyginta su pusbrolio ar dėdės, ar kito absoliučiai nežinomo tau žmogaus istorija.
O tai pavers tave vienu iš JŲ. Tavo mintys keliaus iš lūpų į lūpas ir net gali virsti savotišku mitu. Kai bent jau skundai suvienija žmones, tikrai negali viskas būti tik beviltiškai bloga.
