Nuo pat ryto klaipėdiečiai ir į uostamiestį atvykę svečiai traukė į Šiaurės ragą, kuriame įvairias pilietines iniciatyvas brandinanti asociacija „Mano miestas Klaipėda“ (MMK) paskelbė balsavimo už Lietuvos nacionalinę žuvį pradžią. Buvo pristatytas penkiolikos populiariausių žuvų sąrašas.
Šiaurės rage surengtas galutinis rinkimų turas turėjo išaiškinti, kokią žuvį lietuviai labiausiai vertina. Susumavus savo nuomonę išreiškusių internetu ir Šiaurės rage į balsadėžes metusių lapelius žmonių balsus tautos žuvimi išrinktas lynas. Iš viso rinkimuose dalyvavo daugiau kaip penkiolika tūkstančių Lietuvos žmonių.
Rinkėjai populiariausias žuvis vertino ne tik kaip verslinės žuvininkystės objektą, žaliavą gardiems kulinarijos patiekalams, bet ir kaip estetinius jausmus žadinantį natūralios gamtos kūrinį.
MMK ekspertų komisija populiariausių žuvų sąrašą sudarė ne savo nuožiūra, o apibendrinusi siūlymus, kuriuos pateikė vienuolika su versline ir pramogine žvejyba susijusių visuomeninių organizacijų, taip pat prekybos centrai, restoranai.
„Mes tik abėcėlės tvarka surašėme dažniausiai paminėtas žuvis ir siūlėme balsuoti. Finaliniame ture paaiškėjo, kad lietuviai labiausiai vertina lyną“, – kalbėjo rinkimų rezultatus paskelbęs MMK valdybos narys prodiuseris Gintaras Bendžius.
Prieš rinkimus žmonės Šiaurės rage buvo raginami vaišintis žuviene, kuriai prireikė 100 kilogramų šviežių menkių. Žmonės traukė pinigines, bet prie penkiolikos katilų, kuriuose tilpo 300 litrų sriubos, išsirikiavę virėjai patikino, kad vaišės nemokamos. Tiršta ir kvapni žuvienė buvo suvalgyta per kelias valandas. Agentūra „Factum“ patvirtino, jog užfiksuotas nacionalinis rekordas – renginyje išdalyta 990 porcijų sriubos.
Lietuvos nacionalinės žuvies rinkimų komisijos nariai patikino, kad nemokamai vaišindami žmones iš menkių virta žuviene šių žuvų neprotegavo. Jūroje ir vidaus vandenyse gyvenančių žuvų, už kurias siūlyta balsuoti, sąrašas, pasak G.Bendžiaus, buvo sudarytas ir patvirtintas skaidriai. Kai kurie ekspertai netgi apgailestavo, kad ten nebuvo jų pamėgtų žuvų, už kurias jie norėjo atiduoti savo balsus.
Aistringas lašišų gaudytojas klaipėdietis G.Bendžius, paklaustas, už kokią žuvį balsavo, tylėjo kaip vandens į burną prisisėmęs. Savo mėgstamų žuvų neatskleidė ir kiti ekspertai. Tik Klaipėdoje gimęs ir augęs televizijos žurnalistas, laidų jūros tematika kūrėjas Henrikas Vaitiekūnas neišsisukinėjo.
„Balsavau už ungurį – skaniausią ir brangiausią lietuvišką žuvį, Kuršių mariose jau beveik išgaudytą. Sovietmečiu kilogramas šviežių ungurių Klaipėdoje kainavo tik 50 kapeikų. Senamiestyje ūkiškai gyvenantys žmonės jais šerdavo sandėliukuose laikomus paršelius.“
Sargaso jūroje neršiantys unguriai buvo įtraukti į populiariausių nacionalinių žuvų sąrašą, tačiau į jį nepateko salatis, šapalas, vėgėlė, perpelė, ūsorius, gružlys, seliava, aukšlė. Už borto liko ir tvenkiniuose auginami karpiai, iš Rusijos atgabenti eršketai, grundulai, kitos invazinės ir parazitinės žuvys.
Kai kurie mėgėjiškos žūklės atstovai komisijos prašė neskelbti rinkimų po žiemos – baiminosi, kad tūkstančiai poledinės žūklės aistrų įkaitintų meškeriotojų nebus iki galo objektyvūs – balsuos už stintas.
Žvejybai neabejingas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas stebėjosi, kad išrinktųjų sąraše nėra riebios ir maistingos, lietuvių nuo seno mėgstamos silkės. Ekspertai paaiškino, kad silkė negali pretenduoti į tautos žuvies vardą, nes nėra vietinės kilmės – nardo Atlanto vandenyne.
Lietuviškomis silkėmis vadinamos Baltijos jūroje gaudomos strimelės irgi neprasibrovė į populiariausiųjų sąrašą. Kiek anksčiau strimelę tautos žuvimi išsirinko 50 tūkst. už šią žuvį balsavusių Estijos gyventojų. Suomiai šitaip pagerbė ešerį, o Rusijoje nacionaline žuvimi pripažinta menkė. Už populiariausią Lietuvos žuvį internetu balsavo 14 tūkst. žmonių.
Vienos pajėgiausių Baltijos jūroje žvejojančių įmonių „Banginis“ savininkas klaipėdietis Algirdas Aušra apgailestavo, kad į mėgstamiausių žuvų sąrašą prasibrovė upių ir ežerų smulkmei priskiriami ešeriai ir kuojos: „Nekaip atrodysime prieš pasaulį, nacionaliniu simboliu išsirinkę gėlavandenį karosą? Jūroje nardančios strimelės ir brėtlingiai – puikios žuvys.“
„Žmonės balsavo už mėgstamiausias žuvis, įvertinę jų verslinę ir kulinarinę naudą, įpročius, estetinę išvaizdą, gal net santykius su tautos istorija. Savo nuomonės iš anksto niekam nepiršome. Rinkėjai patys nusprendė, kas svarbiau – žuvies dydis, skonis ar grožis“, – sakė G.Bendžius.
Kiek žmonių – tiek nuomonių. Mėgėjiškos žūklės entuziastai irgi skiriasi: vieni pagautą žuvį pabučiuoja ir paleidžia atgal į vandenį, o kiti iškart deda į keptuvę.
Renkant nacionalinę žuvį labiausiai baimintasi, kad gali susikirsti verslininkų, žvejų mėgėjų, prekybininkų, net žuvienę verdančių šeimininkių interesai.
Preliminarioje apklausoje dalyvavę žvejybos, žuvivaisos, aplinkosaugos, mėgėjiškos žūklės, viešbučių, kaimo turizmo sodybų atstovai į Lietuvos nacionalinės žuvies rinkimų sąrašą buvo išrinkę tokias žuvis: ešerį, karosą, karšį, kuoją, lašišą, lydeką, lyną, plekšnę, menkę, šamą, stintą, ungurį, žiobrį, upėtakį.
Nors dalutiniame rinkimų ture dalyvavę klaipėdiečiai daugiausia balsų atidavė stintai, jų nuomonę nusvėrė internetu už lyną balsavę žmonės.
Lietuvos nacionalinės žuvies rinkimų programą praturtino Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (MLIM) atidaryta teminė paroda „Žvejyba viduramžių Klaipėdoje“. Joje pirmą kartą pristatoma dalis šiuos metu didžiausios šalyje senovinių žvejybos kabliukų kolekcijos. Ją sudaro apie 900 XIV-XVI a. datuojamų kabliukų, kuriuos pernai atrado Klaipėdos piliavietę tyrinėję uostamiesčio archeologai. Eksponuojami senieji pasvarai, kitokie žūklės reikmenis.
„Klaipėdos pilį juosusiame apsaugos griovyje aptikti senoviniai kabliukai beveik nesiskiria nuo šiandien naudojamų. Ten rasta ir moliuskų kiautų, liudijančių, jog senieji klaipėdiečiai užkandžiaudavo iš Viduržemio jūros regiono atplukdytomis austrėmis, kitais egzotiniais patiekalais“, – kalbėjo MLIM direktorius istorikas Jonas Genys – aistringas jūrų žūklės mėgėjas.
Švietėjiškos programos „Nei žvyno, nei uodegos“ rengėjai muziejaus lankytojus supažindinanti su Lietuvos žuvų pasauliu, įvairiais žvejybos būdais, įrankiais. Linksmosios edukologės žiūrovams siūlė paragauti ant virvių sumautų vytintų stintelių.
