„Kur mes teikiame paslaugas, ryšys yra geras, jokių nusiskundimų dėl to nesame sulaukę. Kiekvienais metais tikriname radijo siųstuvus, su jais viskas yra gerai. Skrydžių centruose budi ne po vieną darbuotoją, jie be leidimo iš darbo vietos neturi teisės pasitraukti. Tačiau mes teikiame paslaugas aukštyje nuo 3 kilometrų, tai, kas yra žemiau, – vadinamoji nevaldoma oro erdvė“, – sakė „Oro navigacijos“ vadovas Algimantas Raščius.
„Oro navigacijos“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro viršininkas Vytautas Vaižmužis patvirtino, kad į Lietuvos oro erdvę įskridęs lėktuvas pranešė, jog yra 4 tūkst. pėdų, arba 1,5 kilometro, aukštyje.
„Tai buvo nevaldoma oro erdvė – vos 4 tūkst. pėdų. Lėktuvo nefiksavo nei Lietuvos, nei Lenkijos, nei Švedijos radarai, nes jis skrido per žemai ir buvo nutolęs nuo kranto daugiau nei per 100 kilometrų“, – sakė V.Vaižmužis.
Pasak jo, tokiame aukštyje skrendantis lėktuvas neturi prievolės nuolat pranešinėti informacijos apie savo skrydį.
„Aviacijos specialistai ar lėktuvo savininkai geriau galėtų pasisakyti, kodėl buvo pasirinktas toks rizikingas kelias. Vienmotoris lėktuvas virš Baltijos jūros, toli nuo kranto yra retas atvejis“ , – sakė „Oro navigacijos“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro viršininkas.
Jo teigimu, lėktuvas galėjo būti gabenamas saugesniu keliu sausuma, kaip konteinerinis krovinys.
Palangos skrydžių valdymo centro vadovas Albinas Balčiūnas teigė, kad „Oro navigacijos“ specialistai nuolat yra darbo vietoje, visi pokalbiai yra įrašinėjami.
„Tokie samprotavimai gali atsirasti neišmanant mūsų darbo specifikos, nes prie pulto niekuomet nebudi vienas žmogus, budi keli. Jie gali pasitraukti tik gavę leidimą. Be to, yra įrašinėjami ne tik pokalbiai su pilotais, 24 valandas per parą yra įrašomi ir vidiniai mūsų darbuotojų pokalbiai“, – sakė A.Balčiūnas.
Palangos skrydžių valdymo centro vadovo tvirtinimu, centro darbuotojai padarė viską, ką galėjo.
„Lėktuvui įskridus į oro erdvę viskas buvo gerai. Kol vyksta tyrimas, nenoriu leistis į detales, galiu tik pasakyti, kad mūsų žmonės padarė viską ir dar daugiau, negu reikėjo padaryti, mes pirmieji pradėjome ieškoti lėktuvo“, – sakė A.Balčiūnas.
Baltijos jūroje dingusius lietuvius iš Švedijos išlydėjęs oro uosto vadovas sakė, kad skrendant iš Geteborgo į Klaipėdą Palangos centras kartais kurį laiką neatsiliepdavo į siunčiamus pranešimus.
„Dažnai būdavo, kad skambinu ir nesulaukiu atsakymo. Palangai kartais prireikdavo daug laiko atsiliepti“, – telefonu iš Švedijos sekmadienį sakė Katlebergo oro uosto Geteborge vadovas Kjelas Brattforsas.
