Lietuvos ir Lenkijos pasienyje esančio miestelio jaunimo klubą „Arka“ išgarsino praėjusiais metais jo iniciatyva ir pastangomis naujam gyvenimui prikeltas nuo 1940 metų netoli Kalvarijos, Raudeniškių kaime, išlikęs gynybinis įtvirtinimas, vadinamasis dzotas.
Kalvarijos jaunimas, pagal Europos Sąjungos programą „Veiklus jaunimas“ parašęs projektą ir gavęs 4600 eurų, per dešimtmečius šiukšlynu tapusį gynybinį įtvirtinimą atnaujino per keturiolika mėnesių ir praėjusią vasarą pradėjo priiminėti ekskursijas bei pavienius turistus, besidominčius Antrojo pasaulinio karo laikų Lietuvos bei Kalvarijos krašto įvykiais.
„Buvo labai daug savanoriško darbo, kitaip nebūtų užtekę pinigų. Iš gynybinio įtvirtinimo išnešėme 90 maišų šiukšlių, prireikė ir ekskavatoriaus pagalbos“, – prisimena Robertas.
Savanoriai praėjusiais metais sunkiai triūsė: atkasė įtvirtinimą, iškapojo brūzgynus, išdažė statinio vidaus sienas, įvedė generatoriaus tiekiamą elektrą.
Šiemet maskuojamosiomis spalvomis buvo nudažyta ir įtvirtinimo išorė.
Ant stogo buvo įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria vaizdas į Orijos ežerą.
„Kalvarijos apylinkių gyventojai mums padovanojo įvairių Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų laikus menančių daiktų, monetų.
Turime šalmų, įvairių nebekenksmingų šaudmenų.
Ekspozicija plečiasi, nes žmonės labai geranoriškai mums atiduoda ilgus dešimtmečius saugotus daiktus“, – teigė projekto vadovas Robertas.
Jis pasakojo, jog gynybinio įtvirtinimo atnaujinimo idėja kritikos sulaukė tik virtualioje erdvėje. Veiklus Kalvarijos jaunimas buvo apšauktas sovietinių paminklų garbintojais.
„Nieko negarbiname ir nepropaguojame karo. Norime supažindinti žmones su Kalvarijos krašto istorija“, – apie įgyvendinto originalaus projekto tikslą kalbėjo klubo nariai.
Jų iniciatyvą nuoširdžiai palaikė aplinkinių kaimų gyventojai, menantys vadinamojo dzoto statybos pradžią.
Praėjusiais metais šiame nedideliame istorijos muziejuje vyko įvairios edukacinės pratybos, į jas gausiai rinkosi moksleiviai bei jaunimas.
Robertas akcentavo, jog per šias pratybas klubo nariai pasakoja apie Kalvarijos krašto įvykius per Antrąjį pasaulinį karą, apie šiose apylinkėse gyvenusių žmonių likimus.
Praėjusiais metais ėmęsi organizuoti dviračių žygius klubo nariai išbandė ir naują veiklą – naktinius žygius.
„Iš pradžių neplanavome jų rengti, tik pabandėme, pažiūrėjome, kaip mums seksis“, – sakė Robertas.
Paaiškėjo, jog ši pažintinė pramoga turi ypatingą paklausą. Į žygius atvyksta smalsuolių iš Marijampolės, Kauno bei Vilniaus.
Iš anksto užsiregistravusi grupė, nešina dviem trimis žibalinėmis lempomis, apie 22 val. nuo įtvirtinimo Raudeniškių kaime patraukia kitų panašių gynybinių įtvirtinimų link.
Kalvarijos apylinkėse nuo Antrojo pasaulinio karo laikų yra išlikę maždaug 30 vadinamųjų dzotų.
„Visų, aišku, neaplankome. Vidutiniškai nužingsniuojame 11 kilometrų. Apžiūrime kelis, palandžiojame, kur galima, po jų vidų.
Neva atsitiktinai susitinkame kareivių – mūsų klubo nariai parengia įvairių inscenizacijų.
Prie Raudeniškių įtvirtinimo grįžtame apie antrą valandą nakties, uždegame laužą, dalijamės įspūdžiais“, – pasakojo Robertas apie naktinėjimo įdomybes.
Beje, naktinių žygių dalyviams draudžiama fotografuoti. Tai nėra tuščia organizatorių užgaida. Pretenzijas reiškiantiems žygeiviams sykį buvo leista patiems išbandyti.
Jie įsitikino, jog fotoaparatų blykstės ne tik gadina naktinių įspūdžių dvasią, bet ir akis, kurios turi žaibiškai prisitaikyti prie šviesos ir tamsos pokyčių. ˙
