Tai senų impregnuotų pabėgių kvapas, neišnykstantis daugelį metų. Tačiau yra dar kai kas gerokai blogesnio nei tas kvapas. Nematoma ir neužuodžiama. Tai – nuodingos dalelės, slypinčios tuose senuose rąstuose.
Mediena praverčia ūkyje
Bet ką daryti su senais geležinkelio pabėgiais, kurie impregnuojami ypač pavojingomis cheminėmis medžiagomis? Deginti juos griežtai draudžiama, nes į aplinką išsiskiria vėžines ligas sukeliančių aromatinių angliavandenilių.
Ir Juliui, ir kitiems žmonėms visa tai – nė motais. Rekonstruojant geležinkelio linijas ir senus medinius pabėgius keičiant gelžbetoniniais apsukruoliai į savo kiemus tempia mirtinai pavojinguose nuoduose išmirkytą medieną.
Vieni pabėgius naudoja kaip statybinę medžiagą, iš jų renčia sandėliukus, kiti kloja takus, daro laiptus, pirtis. Dar kiti masyvias sijas pjausto gabalais, skaldo ir ruošia žiemai. Žmonės džiaugiasi ypač pigiai gavę, o gal net ir pasivogę kuro.
Retas susimąsto, kokį pavojų sau ir aplinkiniams kelia kancerogeninių medžiagų prisotinta mediena.
Ragina informuoti policiją
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas Mindaugas Reinikis pripažino, kad mediniai pabėgiai dėl juose esančių medžiagų kelia pavojų tiek žmogaus sveikatai, tiek aplinkai.
Pabėgių apskaita griežta, jie saugomi laikantis nustatytų taisyklių. Vis dėlto „Lietuvos geležinkelių“ atstovas neatmetė tikimybės, kad dalis nuodingos medienos neteisėtai parduodama ar pavagiama iš saugojimo vietų.
„Bet kuriuo atveju tai nelegalu. Todėl raginame visuomenę pamačius, kad kas nors kaupia senus pabėgius, informuoti „Lietuvos geležinkelius“ viešai skelbiamais telefono numeriais arba nedelsiant kreiptis į policiją. Mes suinteresuoti, kad nuodingos atliekos būtų saugios“, – sakė M.Reinikis.
Nežinia kokiais būdais gautų pabėgių naudojimas kurui prilygsta nusikaltimui. Onkologines ligas sukeliančiomis medžiagomis žmogus nuodija ne tik save, bet ir aplinkinius.
„Tokie atvejai rodo kai kurių visuomenės atstovų sąmoningumo lygį. Kūrenti pabėgius yra tas pat, kaip šildyti namus krosnyje deginant padangas“, – pripažino M.Reinikis.
Onkologinių ligų – vis daugiau
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, 1995 metais onkologinėmis ligomis sirgo 5 tūkst. 874 Lietuvos gyventojai.
2002 metais onkologinių ligonių skaičius padidėjo iki 7 tūkst. 457. Po trejų metų pacientų skaičius siekė 8 tūkst. 243.
Vėžinių ligų pikas užfiksuotas 2007 metais, suskaičiuota net 10 tūkst. 129 pacientai. Pastarąjį kartą skaičiavimai atlikti 2012 metais, tuo metu Lietuvoje onkologinėmis ligomis sirgo 9 tūkst. 78 žmonės. Tais pačiais metais nuo vėžio mirė 8 tūkst. 265 ligoniai.
Ką daryti su nuodais?
Mokslininkai pripažįsta – dėl Lietuvoje susikaupusių senų, tačiau mirtinai pavojingų pabėgių susidarė ypač rimta padėtis. Impregnuoti pabėgiai tinka naudoti apie 15 metų. Kasmet apie 30 tūkst. jų tampa niekam tikę. Tai maždaug 2 tūkst. tonų nuodingos medienos.
Europos Sąjungos direktyvos draudžia juos deginti, be papildomo apdorojimo kompostuoti ar naudoti kokiems nors kitiems dirbiniams.
Deja, neutralizuoti medinius pabėgius galinčios įmonės Lietuvoje iki šiol nėra. Prieš kurį laiką tuo bandė užsiimti Vilniaus bendrovė „Biocentras“, tačiau jos specialistams nepavyko rasti tinkamo nuodų neutralizavimo būdo.
„Neutralizuoti baltarusiškais impregnavimo mišiniais, kurie iš tiesų yra baisūs nuodai, išmirkytus pabėgius labai brangu. Bandėme įvairias metodikas, ieškojome mikrobų, kurie tuos nuodus suskaidytų, tačiau dabar tuo neužsiimame“, – pripažino bendrovės „Biocentras“ direktoriaus pavaduotojas Julius Vaitoška.
Problema bus aktuali dar ilgai
Atsakymo į ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui pasaulio šalių aktualų klausimą, ką daryti su vėžį sukelti galinčiose medžiagose išmirkytais seniais pabėgiais, jau ne vieni metai ieško mokslininkų grupė.
Bėda ta, jog nuodingomis medžiagomis kreozotu ir skalūnų alyva impregnuoti pabėgiai išsilaiko itin ilgai.
„Panaudotų medinių pabėgių problema mums aktuali bus dar 15 metų. Juos keičiant kai kurie gyventojai, nesuvokdami rizikos, pabėgius tempiasi į savo namus. Ši mediena prisotinta kancerogeninių medžiagų – aromatinių angliavandenilių.
Atsiranda kur kas didesnė rizika susirgti įvairiausiomis onkologinėmis ligomis, nuo odos iki vidaus organų. Juk šios medžiagos yra lakios, todėl lengvai įkvepiamos“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras Audrius Maruška.
Chemikas analitikas minėjo, kad didžiąją kreozoto, kuriame mirkomi pabėgiai, dalį, net 60 procentų, sudaro pavojingi kancerogenai.
Profesorių šokiravo žinia, jog esama net pirčių, pastatytų iš panaudotų pabėgių. Mokslininkas minėjo, kad ilgesnis buvimas tokioje patalpoje gali sukelti negrįžtamas pasekmes žmogaus organizmui.
Pabėgius naikins grybais
VDU profesorius A.Maruška džiaugiasi. Kartu su partneriais iš Kauno technologijos universiteto jo vadovaujama mokslininkų grupė atliko kelerius metus trukusį tyrimą. Jo metu pagaliau rastas būdas, kaip efektyviai neutralizuoti pavojų keliančius pabėgius.
„Tyrimo metu suradome grybus, išskiriančius kenksmingas medžiagas skaidančius fermentus. Aišku, šių grybų taikinys yra kitas. Grybai dažniausiai auga ant medienos, kurios viena sudėtinių dalių yra ligninas, savo struktūra panašus į kancerogenines medžiagas – aromatinius angliavandenilius“, – pasakojo projekto ir cheminės instrumentinės grupės vadovas profesorius A.Maruška.
Mokslininkai nustatė ir galimas skirtingų Lietuvoje augančių grybų ryšių kombinacijas, kurios konkuruodamos tarpusavyje dar greičiau sunaikintų nuodingą medienos impregnantą.
„Tarpusavyje kovodami grybai gali net nužudyti vienas kitą. Jie išskiria tam tikrus junginius, slopina bakterijas. Yra tokių grybų rūšių, kurių deriniai sąveikaudami gerokai paskatina fermentų išskyrimą. Tai labai įdomi patirtis, atverianti plačias galimybes tolesniems darbams“, – džiaugėsi profesorius.
Atradimą pritaikys praktiškai
Eksperimentinių rezultatų apdorojimo grupei vadovavęs Kauno technologijos universiteto profesorius Donatas Levišauskas minėjo, kad pasiekti rezultatų nebuvo taip paprasta.
„Tyrimo apimtis buvo labai didelė. Iš didžiulio duomenų kiekio reikėjo išskirti tą objektyvią informaciją, kurią tik įmanoma gauti. Su biologinių procesų matematiniu modeliavimu, optimizavimu ir valdymu mūsų mokslininkų grupė dirba jau daug metų, tad turėjome galimybę savo patirtį pritaikyti ir šiame projekte“, – lrytas.lt sakė KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto profesorius.
Mokslininkų grupė siūlo pabėgius naikinti naudojant pakopinę remediaciją: pabėgius susmulkinti ir po skaidymo grybais kompostą sumaišyti su žemėmis, galutiniam etapui naudoti augalus.
„Šabo gvazdikas, arba serentis, iš šaknų taip pat išskiria fermentus, kurie pajėgūs iki galo suskaidyti nuodingų medžiagų likučius. Tai yra tai, ko mums ir reikia. Radome būdą, kaip išspręsti globalią ekologinę problemą“, – sakė profesorius A.Muraška.
Šis mokslininkų išradimas kol kas dar nėra įgyvendinamas praktiškai. Profesorius A.Muraška viliasi, kad greitu laiku mokslininkams pradėjus bendradarbiauti su pramone kartu su užsienio partneriais bus paruošta pabėgių naikinimo technologija.
