Ar tai reiškia, kad į Lietuvos oro erdvę gali įskristi ir likti nepastebėti visi orlaiviai, kurie laikysis nedideliame aukštyje? Kaip tokia skylėta kontrolė atitinka teiginius, kad labai rūpinamasi sienų saugumu?
Kad mūsų oro erdvėje gali skraidyti ir nematomi orlaiviai, patvirtino ir patyręs pilotas.
Kas ta „nevaldoma“ oro erdvė?
„Visur dabar skelbiama, kad Lietuvoje tam tikrame aukštyje skrendančio lėktuvo niekas negali pamatyti. Tai labai keista situacija. Buvo kalbama, kad skrista nevaldomoje oro erdvėje, bet vargu ar kas nors aiškiai supranta, kas yra valdoma ir nevaldoma erdvė. Faktiškai didesniame nei trijų kilometrų aukštyje yra dengta kontroliuojama oro erdvė, kur vyksta vadinamoji didžioji aviacija“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė pilotas Mindaugas, prašęs jo neįvardyti (pašnekovo pavardė redakcijai žinoma. – Red.).
Pasak jo, ten, kur skraido didieji keleiviniai lėktuvai, niekas net nekelia klausimo, kad erdvė turi būti kontroliuojama, bet kalbant apie žemesnį aukštį, viskas kitaip: „Nors ta erdvė nėra kontroliuojama, tai nereiškia, kad visi gali daryti, ką panorėję, juo labiau kad informacijos paslaugos pilotams teikiamos. Palangos informacijos centras už tų žmonių gyvybę neatsako, jeigu jie patys nekomunikavo, neturėjo atsakiklio, nepersijungė ryšio, bet dažnis tikrai yra ir paslaugos prieinamos.“
Lėktuvai gali likti nematomi
Pašnekovas akcentavo, kad jei pilotas bando susisiekti su informacijos centru, jam turi būti atsakyta: „Žinoma, nekalbama apie atvejus, kad jo veiksmus kontroliuotų ir sakytų, jog skristi reikia kairiau ar dešiniau, bet jei radare matyti, kad vienas lėktuvas artėja prie kito, iš karto įgula informuojama apie pavojų.“
Paklaustas, ar pilotai, dėl kokių nors priežasčių nenorintys komunikuoti su informacijos centru, gali to nedaryti, pašnekovas sakė: „Nevaldomoje oro erdvėje pilotai turi teisę nekomunikuoti. Bet jei pilotai atskrenda, jie dažniausiai praneša apie savo buvimą, tad tokio nenoro kaip ir nebūna. Įsivaizduokite situaciją, kad sugenda variklis. Negali būti, kad nebus komunikuojama.“
Pasiteiravus, ar, tarkime, lėktuvai, atskridę iš Kaliningrado srities, gali likti nepastebėti, o tai reikštų, kai į nekontroliuojamą erdvę gali atskristi bet kas, pašnekovas sakė: „Jei teigiama, kad radarai nemato, tai niekas nieko ir nemato. Jei niekas per radijo ryšį nekalba, radare nematyti. Tai, kad radaras neaprėpia atsakiklio, reiškia, jog visi gali skraidyti, kas kur nori.“
Lietuvoje vietomis radijo ryšys neveikia?
Piloto teigimu, problemų dėl radijo ryšio veikimo yra ir Lietuvos viduje, ne tik prie sienų.
„Kalbant apie radijo ryšį, jei skrendi iš Kauno ir esi ties Kryžkalniu, tavęs niekas negirdi. Pats tai patyriau. Tai nėra tas trijų kilometrų aukštis, gal tik kilometro. Kauno informacijos centras paprastai girdi, bet su Palanga pasikalbėti nepavyksta – jie negirdi.“
Pasak Mindaugo, gal jau laikas atsakingiems asmenims pagalvoti, ar Baltijos pajūryje minėtos oro erdvės kontrolė negali būti šiek tiek pažeminta, ir pasirūpinti, kad ten veiktų radijo ryšys, o orlaiviai matytųsi radare. „Situacija tokia, kad švedai mato Lietuvos teritoriją geriau nei patys lietuviai“, – apie tai, kad dingusio lėktuvo atsakiklio duomenis Lietuvos teritorijoje fiksavo švedų tarnybos, bet ne patys lietuviai, kalbėjo pašnekovas.
Skundų dėl ryšio negauta
„Oro navigacijos“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro viršininkas Vytautas Vaižmužis, paklaustas, ar gali būti taip, kad iš tiesų daugybės orlaivių skraidymas tam tikrame aukštyje lieka nefiksuojamas, sakė: „Tai veikiausiai klausimas ne man, o Karinėms oro pajėgoms. Žinoma, kad radaras nematys orlaivio, skrendančio ypač žemai. Nėra pasaulyje tokio radaro, kuris matytų penkių metrų aukštyje esantį orlaivį už dviejų šimtų kilometrų.“
Apie tai, ar jam yra tekę girdėti, kad tam tikrų šalies teritorijų apskritai nepasiekia radijo ryšys, pašnekovas sakė: „Viskas priklauso nuo orlaivio skridimo aukščio. Gali būti pačių įvairiausių situacijų ir specialistai turėtų aiškintis. Iki šiol „Oro navigacija nėra gavusi nė vienos pretenzijos iš pilotų, nors jie turi galimybę tai padaryti atsivertę mūsų interneto puslapį po šimtą kartų per dieną. Anksčiau skundų dėl ryšio nėra gauta.“
Pasiteiravus, kaip vertina situaciją, jei tam tikrame aukštyje lėktuvai tampa nematomi, ar tai nekelia grėsmės šalies saugumui, V.Vaižmužis sakė: „Už mūsų oro erdvės stebėjimą atsakingos Karinės oro pajėgos. Tikiu, kad jos savo darbą atlieka atsakingai ir profesionaliai.“
