„Sveikatos apsaugos ministerija taiko morališkai pasenusią ir neefektyvią kompensuojamųjų vaistų kainų nustatymo tvarką, todėl valstybė ir gyventojai permoka už vaistus. Per metus valstybė vaistams išleidžia per 200 mln. eurų, dar 50 mln. eurų už vaistų priemokas sumoka patys žmonės. Ministerijos stagnacija ir aplaidumas lemia ne tik aukštas vaistų kainas, bet ir kelia daug klausimų dėl korupcijos rizikos“, – antradienį žurnalistams sakė prezidentės patarėja Skaistė Plaušinytė.
Jos teigimu, rekomendacijas dėl neracionalaus valstybės lėšų skirstymo kompensuojamiesiems vaistams Lietuvai yra pateikusi ir Europos Komisija.
Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas tikino, kad ministerija jau ėmėsi veiksmų siekiant spręsti minėtas problemas.
„Siekiame didinti skaidrumą ir operatyvumą dėl vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašus. Dabar yra viena komisija vietoj buvusių dviejų, ji renkasi du kartus per mėnesį ir sprendžia dėl vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašus. Taip pat sprendžiame kainodaros klausimą – skatiname kuo pigesnių vaistų atsiradimą rinkoje“, – antradienį žurnalistams sakė V.Gavrilovas.
Jo teigimu, siekiant, kad rinkoje būtų kuo pigesni vaistai, nereikia pamiršti apie saugumą.
„Šis sektorius yra labai jautrus ir mes, bandydami pasiekti tą rezultatą dėl pigiausios kainos, neturime pamiršti apie saugumą. Neturi susidaryti situacija, kad vaistai išeina iš rinkos ir neliktų jokių pakaitalų“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras.
Konkurencijos taryba antradienį pradėjo kompensuojamųjų vaistų rinkos tyrimą. Pasak tarybos vadovo Šarūno Keserausko, siekiama išsiaiškinti, ar pagrįstai kai kurie vaistai neįtraukiami į kompensuojamųjų vaistų kainyną, ar sudarytos prielaidos konkurencijai.
D.Grybauskaitė antradienį susitiko su Konkurencijos tarybos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais.
Gegužės pradžioje įsigaliojusiame naujajame kompensuojamųjų vaistų kainyne yra 1993 vaistiniai preparatai, iš jų 78 lygiagretaus importo vaistai.
