Lakūno Adolfo Mačiulio duktė Brigita Mačiulytė po susitikimo pasakojo, kad vienas pagrindinių jų prašymų yra apžiūrėti lėktuvo vidų. „Galbūt Lietuva neturi galimybių to padaryti. Bet mums vėl savo jėgomis pavyko išsiaiškinti, kad tai gali padaryti švedai. Reikia kreiptis į juos, jie galbūt turi tokią techniką. Narai Liepojoje galbūt irgi turi galimybę nusileisti į tokį gylį (lėktuvas buvo rastas 124 m gylyje. – Red.)“, – sakė B.Mačiulytė.
Ministras J.Olekas tikino, kad dar susitikimo su artimaisiais metu pradėta ieškoti galimybių apžiūrėti orlaivio vidų.
Šeimos sutarė su ministru, kad jei lėktuvas negalės būti apžiūrėtas po vandeniu, jis turės būti iškeltas. „Iš įrašo mums kyla labai daug klausimų. Lėktuvas tikrai bus iškeltas“, – įsitikinusi kita A.Mačiulio duktė Alė.
Įrašas užminė mįslių
Vaizdo įraše matyti pravertos durys. „Kadangi jos labai lengvai darinėjosi, jos turėjo atsidaryti visiškai. Ir vėl darome prielaidą, kad yra kažkas, kas joms neleidžia atsidaryti. Galbūt ten yra kūnai“, – neišduodama emocijų kalbėjo B.Mačiulytė.
Ji įžvelgė tėvo ir jo kolegos Alvydo Selmistraičio profesionalumą paskutinėmis skrydžio akimirkomis. „Matyti, kad tam tikromis priemonėmis yra fiksuota vairalazdė tam, kad palaikytų aukštį ir jie galėtų atlikti tam tikrus veiksmus“, – sakė moteris.
Ar galėjo „Kuršis“ gerokai anksčiau rasti nuskendusį lėktuvą, artimiesiems lieka opus klausimas. „Ar tikrai viskas buvo padaryta laiku? Su ministru sutarėme, kad turės būti atliktas tyrimas. Aš prašiau, kad ministerija pati savęs netikrintų“, – kalbėjo B.Mačiulytė.
Vos tramdė ašaras
Alvydo žmona Virginija Selmistraitienė vos sulaikė ašaras kalbėdama apie po vandeniu rastą lėktuvą. „Turime dar mažą viltį, kad jie gyvi. Durys tai atidarytos, gal jie spėjo... Teisingai, šaltas oras... Gal vilties ir mažai, – graudinosi moteris. – Didžiuojuosi savo vyru ir Brigitos tėčiu, kad iki paskutinės akimirkos jie sugebėjo išlaikyti šaltakraujiškumą. Iš įrašo matyti, kad lėktuvas tokiame gylyje guli beveik sveikas. Jie savo darbą padarė iki galo. Galima drąsiai sakyti, kad jie buvo pilotai iš didžiosios raidės, ir mes jais labai didžiuojamės.“
Artimieji neabejoja pilotų sprendimu skristi per jūrą. „Neabejojame savo artimųjų sprendimais, kad skrydis buvo saugus. Jie skrido iš Danijos į Švediją tam, kad viską patikrintų. Paskutiniai mano tėvo žodžiai, pasakyti „Klaipėdos avialinijų“ direktoriui Viktorui Šišniauskui, buvo: „Lėktuvas veikia kaip bitė.“ Šituo neabejoju nė minutės“, – sakė B.Mačiulytė.
Techniniai gedimai arba išorinis poveikis – tokios, anot piloto dukters, yra dvi realiausios avarijos priežastys.
Atsakymų į klausimus nėra
Kodėl gelbėjimo operacija prasidėjo tik daugiau nei po dviejų valandų nuo paskutinio signalo iš orlaivio, lieka neaišku. Už tai, anot B.Mačiulytės, turi atsakyti Susisiekimo ministerija, nes pirmieji, kurie pradėjo paiešką, yra Aeronautikos centras, kuris pavaldus šiai ministerijai.
Artimieji negavo atsakymo į klausimą, kodėl naktį iš sekmadienio į pirmadienį paieška buvo nutraukta ir vėl atnaujinta tik po artimųjų skambučio J.Olekui.
„Reikia sulaukti tyrimo rezultatų, tada bus aišku“, – kalbėjo B.Mačiulytė.
Operacija, anot ministro, buvo nutraukta Jungtinių gelbėjimo ir koordinavimo centro sprendimu. „Vėliau ji buvo atnaujinta. Nežinau, ar po mano skambučio, bet savo nuomonę pareiškiau, kad ji turėtų būti atnaujinama. Tuo metu nebuvau Lietuvoje“, – aiškino politikas.
Jis turi priekaištų paieškos vykdytojams dėl to, kad artimiesiems buvo teikiama per mažai informacijos. „Ta informacija, kurią šiandien turime, buvo galima pasidalyti nuo pat pirmųjų dienų“, – kalbėjo J.Olekas.
Ministras pritaria siūlymui atlikti nepriklausomą tyrimą. Sprendimus jis žada priimti po jo.
Asmeninės atsakomybės neįžvelgia
Asmeninės atsakomybės ministras neįžvelgia. Nors Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras yra Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų padalinys, ministro teigimu, jis nėra pavaldus Krašto apsaugos ministerijai.
„Turėsime taisyti tvarką, kad ta informacija mus greičiau pasiektų ir mes galėtume daryti įtaką atliekant (gelbėjimo) darbus“, – sakė J.Olekas.
Jis asmeniškai apie lėktuvo dingimą sužinojo šeštadienį vakare. „Man pasirodė, kad (gelbėjimo darbai vyksta) intensyviau nei paprastai“, – tikino krašto apsaugos ministras.
Į jūros dugną bus darsyk nuleistas „Kuršio“ robotas, kad lėktuvas būtų dar kartą nuodugniai apžiūrėtas. Trečiadienį jūroje dirbo du Karinių jūrų pajėgų laivai – „Kuršis“ ir „Šakiai“. Naktį pilotų ieškojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis, dieną – Oro pajėgų tarnybos sraigtasparnis Mi-8.
Trečiadienį paieškos rajone ketino dirbti lėktuvai L-410 ir „Herkules“.
Lėktuvas An-2 su dviem patyrusiais pilotais A.Mačiuliu ir A.Selmistraičiu dingo gegužės 16-osios popietę skrisdamas iš Švedijos į Lietuvą. Jo paieška tęsiama, operacijai vadovauja Lietuvos karinių pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras.
