Kaip viskas vyko?
Pasak „Oro navigacijos“ generalinio direktoriaus Algimanto Raščiaus, šeštadienį 16 val. 20 min. negavus duomenų apie skrydį iš kolegų švedų, į ryšį „išėjo“ An-2, kuris Palangos skrydžių valdymo centrui pranešė savo šaukinį ir kad 17 val. 20 min. ketina nusileisti Klaipėdoje.
„Jeigu orlaivis numatytu laiku nenusileido per pusę valandos, jeigu negaunama duomenų, tokiu atveju skelbiama paieška ir gelbėjimo darbai. Tai nuo 17 val. 20 min. iki 17 val. 50 min. buvo tikrinama skambučiais, šaukiamas šaukiniu ir duomenų nebuvo, todėl 18 val. 09 min., po 19 minučių buvo paskelbti gelbėjimo darbai“, -spaudos konferencijoje Susisiekimo ministerijoje sakė A. Raščius.
Anot jo, Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras apie dingusį lėktuvą pranešė Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui, buvo pradėta operacija, 18 val. 49 min. Lietuvos koordinacinis centras susisiekė su Švedijos koordinaciniu centru ir paprašė pagalbos. Švedams sutikus, nuo 19 val. 30 min. iki 23 val. 30 min. gelbėjimo operacijoje dirbo du Švedijos naikintuvai, lietuvių sraigtasparnis, du švedų „Dash 8“ lėktuvai.
„Per mano darbo metus, tai čia buvo pati didžiausia paieškos ir gelbėjimo koordinacinė operacija, kur buvo naudojama tiek daug orlaivių“, – sakė „Oro navigacijos“ vadovas.
Pasak jo, pagal tarptautines aviacijos taisykles, pilotai gali neatsiliepti į radijo ryšį, pasitaiko atvejų, kai orlaivis praskrenda 3-4 šalis, ir tik tuomet praneša apie nusileidimą.
Švedija neteikė duomenų
„Oro navigacijos“ vadovo teigimu, neatvykus orlaiviui, buvo susisiekta su Klaipėdos aerodromo, Liepojos skrydžių valdymo centru, kitais Latvijos skrydžių valdymo centrais. Švedų kariniai radarai matė, kur buvo lietuvių lėktuvas.
Tiesa, lietuviai duomenų paprašė tik šeštadienį vakare, nes, pasak oro eismo paslaugas teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovo, Švedija karinio radaro duomenis apie Baltijos jūroje nuskendusį lėktuvą Lietuvai pateikė praėjus 12 valandų po jo dingimo.
Pasak A. Raščiaus, lietuviai švedų duomenų paprašė dar šeštadienio vakarą, bet Švedijos pareigūnai dvejojo, nes karinio radaro duomenys yra įslaptinti, ir atsakė tik sekmadienio rytą.
„Mes paprašėme tų duomenų šeštadienį vakare, kad švedai pateiktų savo karinio radaro duomenis. Švedų gelbėjimo centras iš pradžių nesutiko, po ilgų įkalbinėjimų jie tuos duomenis pateikė. Tikslią vietą – tie 700 metrų – nuo paskutinės vietos, kur buvo rastas orlaivis, sekmadienį 8 valandą, tai čia jau buvo po 12 valandų. Bet civiliniai radarai nei vienas nematė, čia buvo Švedijos karinio radaro duomenys“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A.Raščius.
„Kiekviena karinio radaro veikimo zona yra įslaptinta, taip pat ir pas mus“, – pridūrė „Oro navigacijos“ vadovas.
Nepasiuntė pagalbos signalo
Spaudos konferencijos metu taip pat patvirtinta, kad ekipažas nepasiuntė SOS signalo.
„Labai apmaudu, kad ekipažas vis dėlto nepasiuntė SOS signalo, mes jo neužfiksavo. Tai būtų visiškai kiti veiksmai paieškos ir gelbėjimo darbuose. Jeigu gaunamas SOS signalas, bet kokiu atveju orlaiviai, paieškos ir gelbėjimo darbai prasideda iš karto. Todėl dar kartą galiu pasakyti atsakingai: mes to signalo negavome, todėl buvo prisilaikoma visiškai kitokių procedūrų“, – pabrėžė A. Raščius.
Jis aiškino, kad orlaivių pilotai gali neatsiliepti skrydžių centrams, jeigu skrenda nevaldomoje oro erdvėje: „Nevaldomos oro erdvės klasifikacija – šioj oro erdvėje, jeigu nenori, gali neatsiliepti, yra tokios taisyklės“.
A.Raščius tikino, kad lėktuvą būtų galima pamatyti, jei būtų veikęs lėktuvo atsakiklis.
„Tam nuotolyje – 95 mylių – joks radaras Lietuvoje nefiksuoja, išskyrus, jeigu būtų veikęs orlaivio atsakiklis. Jis kažkodėl neveikė“, – teigė „Oro navigacijos“ vadovas.
Iš Švedijos į Lietuvą skridęs orlaivis „An-2“ su dviem patyrusiais pilotais į Baltijos jūrą nukrito šeštadienio popietę. Lėktuvo nuolaužas 124 metrų gylyje antradienį rado karinių jūrų pajėgų laivas „Kuršis“, preliminarios apžiūros duomenimis, kabinoje rasti vieno lakūno palaikai.
Vyks tyrimai
Civilinės aviacijos administracijos direktorius Joris Gintilas teigė, kad dėl taisyklių, pagal kurias paieškomi dingę lėktuvai, keitimo bus sprendžiama tik nustačius nelaimės priežastis.
„Bet koks taisyklių pakeitimas yra susijęs su priežasčių įvertinimu (...) turėtume įvertinti priežastis, kurios sukėlė įvykį, įvertinti tarnybų darbą, ir kai mes žinosime priežastis, galėsime kalbėti apie taisyklių pakeitimus“, – teigė J.Gintilas.
Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys aiškino, kad speciali komisija sieks išsiaiškinti, ar nelaimė įvyko dėl netinkamų teisės aktų, ar dėl jų nesilaikymo.
„Sudariau komisiją, kuri šiuo metu yra atsakinga už to įvykio tyrimą. Mūsų pagrindiniai tikslai – saugos tyrimas. Reiškia, kad nebus nustatyti kaltus ir atsakingus ir juo labiau nubausti. Mes to negalime daryti ir tas yra labai griežtai tikrinama, kad mes to nedarytume. (...) Mūsų tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokios yra problemos ir mums labai svarbios sisteminės problemos. Jeigu yra kažkokie teisės aktai, visi tų teisės aktų laikėsi, bet gavosi blogai. Tada mums ypatingai įdomu. O jeigu nesilaikė irgi svarbu, bet ne taip, nes tuomet yra paprastesnė problema“, – aiškino B.Merkys.
