Miesto taryba nusprendė, kad už automobilių stovėjimą Rotušės aikštėje teks mokėti visomis savaitės dienomis nuo 8 valandos ryto iki vidurnakčio. Kodėl prireikė tokių pokyčių ir kokios bus pasekmės?
Jau dabar šeštadieniais Rotušės aikštės prieigose susidaro automobilių spūstys, o vairuotojai suka ratus mėgindami įsprausti keturratį pagalbininką bent į mažiausią ertmę.
Greitis nėra didelis, pėstieji nenukenčia, tačiau tiek jie, tiek vairuotojai tik beprasmiškai žudo nervų ląsteles, o vietos gyventojai bei kavinių lankytojai gauna papildomą dozę išmetamųjų dujų.
Pagal naująją lauko kavinių Rotušės aikštėje išdėstymo koncepciją važiuojamoji dalis dar susiaurės, todėl galima tik įsivaizduoti, kiek laiko ir energijos teks išeikvoti ieškant vietos transporto priemonei.
Jeigu patys atkakliausieji vis dėlto norės privažiuoti kuo arčiau norimo baro ar kavinės, savo kukliu indėliu bent jau papildys miesto biudžetą.
Kauniečių noras automobiliu privažiuoti iki miegamojo durų, prekybos centro kasų arba ratus užmerkti ežero vandenyje seniai žinomas, tačiau turbūt sunkiai rastume Europos miestą, kurio senojoje dalyje leidžiama laisvai riedėti ir nemokamai statyti transporto priemonę.
Priešingai – daugelyje vietų leidžiama įvažiuoti tik specialiųjų tarnybų arba specialius leidimus turintiems automobiliams. Nors Kaunas – ne Praha ar Paryžius, turbūt nieko blogo neatsitiktų, jeigu įvažiavimas į Rotušės aikštę lankytojams būtų išvis uždraustas.
Kaunas negali pasigirti ištisais senojo miesto kvartalais, kuriuose pasiskirstytų lankytojų srautas, todėl pagrindinį traukos centrą – Rotušės aikštę – užgrūsti automobiliais turbūt nėra geriausias sumanymas.
Šiltą vasaros vakarą su bičiuliais pasivaikščioti palikus automobilį už kelių šimtų metrų esančioje aikštelėje – tiesiog malonumas. Kam tai nepatinka, gali važiuoti prie kebabinės ar pakelės šašlykinės. Ten visada nesunku rasti vietą automobiliui ir už jo stovėjimą nereikės papildomai mokėti.
Juk niekas nesipiktina, kad neleidžiama automobiliu privažiuoti iki jūros kranto Palangoje. Nepaisantiems draudimo tenka susipažinti su patruliais ir gamtosaugininkais, o vėliau gerokai papurtyti piniginę.
Turbūt labiausiai sprendimu griežčiau riboti automobilių eismą Rotušės aikštėje susirūpino buvęs Kauno meras A.Kupčinskas. Politikas nerimauja, kad naujieji miesto šeimininkai kirto skaudų smūgį tikintiesiems, kuriems pabrangs dalyvavimas sekmadienio mišiose.
Tikrai patogu automobilius sustatyti ant šventoriaus, tačiau kol kas tiek Kaune, tiek visoje šalyje tokia tradicija nenusistovėjo. Bažnyčia nepretenduoja tapti viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ konkurente ir rinkti mokesčio už šią paslaugą. Taigi automobiliu brautis link altoriaus nebūtina.
Gyvenimas šiuolaikiško miesto senamiestyje smarkiai skiriasi nuo vadinamųjų miegamųjų rajonų, ir tenka prisitaikyti prie kartais ne itin malonių reiškinių.
Vos prasidėjus Kauno senamiesčio atgimimui, jo gyventojai ašarojo ir šaukė, kad dėl triukšmo jau nebegali ramiai pailsėti. Po poros metų skundai pritilo.
Ne, naktimis keliamas triukšmas nesumažėjo. Tiesiog vietos gyventojai su juo susitaikė arba išsikraustė ten, kur tikrai gali mėgautis ramybe – į užmiestį. Senamiestyje liko kauniečiai, kuriems triukšmas netrukdo arba net padeda užmigti, įsikūrė nemažai biurų, kurie vakarop ištuštėja.
Jeigu žmogaus namas stovi prie geležinkelio, niekam nekyla minčių pasiūlyti perkelti geležinkelio trasą už kilometro. Tenka parduoti namą ir ieškoti kitos vietos gyventi.
Skirtumas tik toks, kad prie geležinkelio stovinčio namo brangiai nepavyks niekam įsiūlyti, o turint nuosavą būstą senamiestyje tikrai nesunku jį iškeisti į kitą pastogę bet kurioje vietovėje.
Šį savaitgalį ramybės mėgėjams geriau išvis išvažiuoti iš Kauno – miesto šventė tęsis iki paryčių.
„Laikinoji sostinė“
