Prezidentė Dalia Grybauskaitė, CNN televizijos paklausta, ar pritaria reformoms, kurių siekia D. Kameronas, pabrėžė, kad yra skirtingų nuomonių, skirtingai matoma, kaip Europa turėtų plėstis ir kokią Europą mes mėginame sukurti.
„Mes norime stiprios ir vieningesnės Europos, kuri galėtų konkuruoti ir susidoroti su iššūkiais. Kartais kitos šalys norėtų Europą paversti vadinamuoju „arbatos klubu“, kur susirinkusieji sėdi, diskutuoja, aptarinėja įvairias problemas, bet nieko nenusprendžia. Mes to nenorime. Mes esame pasirengę spręsti problemas, diskutuoti. Šiandien kalbama apie migracijos politiką, apie ją diskutuojama, bet jokie konkretūs sprendimai nepriimti. Mes kalbėsim toliau, diskutuosim, nes tai mums svarbu, Didžioji Britanija svarbi ES, tikimės, kad ir ES svarbi Didžiajai Britanijai“, – sakė Lietuvos vadovė.
Kalbėdama apie situaciją Didžiojoje Britanijoje D.Grybauskaitė teigė, kad rinkimų metu buvo išsakyta daug pažadų, daugelis jų yra svarbūs visam regionui, ypač kalbant apie migracijos politiką ateityje, socialinės apsaugos politiką. Lietuvos lyderė pabrėžė, kad negalime pamiršti tokių pamatinių Europos vertybių kaip laisvas darbuotojų judėjimas.
Prezidentė pareiškė, kad tokie klausimai kaip Jungtinės Karalystės narystė Europos Sąjungoje ir Graikijos klausimas šiame susitikime nebus aptarti, kadangi dėmesys bus skiriamas temoms, kurios aktualios partneriams iš Rytų. Ji pabrėžė, kad būtent toks šio susitikimo tikslas – aptarti bendradarbiavimo galimybes su šešiomis Rytų kaimynėmis. Trys iš jau nusprendė žengti ES integracijos keliu, o kitų dviejų sprendimui įtakos turėjo Rusijos agresija. „Šiandien teigiame palaiką šių šalių lyderius, jau priėmusius savo sprendimą. Palaikysime šias šalis, jeigu jos ateityje pareikš norą glaudžiau bendradarbiauti ar net integruotis į Europos Sąjungą“, – pažymėjo prezidentė.
Paklausta apie prieštaringai vertinamas derybas su Graikija ir galimą šios pasitraukimą iš Europos Sąjungos, gavusį „Grexit“ pavadinimą, Lietuvos lyderė atsakė, kad Graikijos problemos išlieka svarbios dėl sudėtingos finansinės situacijos ir sunkiai išsprendžiamų problemų, užtęsusių derybas. Įtampa tarp šalies ir ES ministrų išlieka, nes Graikija nerodo aiškaus nusiteikimo vykdyti ekonomines reformas, o šios išlieka pagrindine teikiamos finansinės paramos sąlyga.
