Portalas lrytas.lt pakalbino po vandeniu filmavusių tyrėjų vadovą, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro laivyno ir ekspedicijų tyrimų laboratorijos vadovą Nerijų Blažauską. Jis papasakojo, ką po vandeniu užfiksavo Klaipėdos universiteto robotas ir kaip jo filmuota medžiaga prisidėjo prie kūno atpažinimo.
Kariškiai Klaipėdos universiteto mokslininkų pagalbos paprašė trečiadienį. Tą patį vakarą į poligoną išskubėjo du techniniai inžinieriai-hidrografai. Taip pat buvo nugabentas universiteto robotas.
Mokslininkai tyrėjai skubėjo darbus atlikti naktį, nes ateinančių dienų orų prognozė buvo prasta, todėl atidėti darbų buvo negalima.
Filmavimas po vandeniu truko 3–4 valandas. „Viskas techniškai vyko labai sklandžiai. Ir kariškiai, ir mūsiškiai yra patyrę, visi liko patenkinti darbu“, – pasakojo tyrėjų vadovas.
Robotu tyrėjai lėktuvą nufilmavo iš visų pusių. Apžiūrėjo visus pažeidimus, užfiksavo vaizdą, kuris matyti pro kabinos stiklus.
Nuo minties, kad tiria tragediją, tyrėjai stengėsi atsiriboti. „Jie džiaugėsi, kad mūsų technika pajėgi atlikti tokias užduotis, kad galime padėti tokioje situacijoje“, – sakė vadovas.
Kojomis į stiklą?
Vaizdo medžiagą jau ketvirtadienį peržiūrėjo kariškiai ir pilotų artimieji. Po pietų buvo pranešta, kad kabinoje pastebėtas kūno siluetas. Vieno iš pilotų – Adolfo Mačiulio – duktė atpažino tėvo dar prieš kelionę nusipirktų norvegiškų batų prekės ženklą „HH“.
„Jie sugebėjo išsididinti ir pamatyti smulkmenas, techniškai tai yra įmanoma. Mūsų aparatas skirtas labai tiksliems ir detaliems dugno tyrimams. Kai jis gali priplaukti arti, labai ryškiai mato labai mažus objektus“, – tikino tyrėjų vadovas.
Kadrą su žmogaus siluetu užfiksavo ir kariškių robotas, tačiau tapatybę nuspėti padėjo mokslininkų prietaiso vaizdo medžiaga. „Mūsų robotas daug nesiskiria nuo jų, tik raiška ir kokybė jo aukštesnė – jis kai ką mato geriau, gali išryškinti detales“, – aiškino N.Blažauskas.
Vienintelė galimybė lėktuve matyti smulkias detales – jei jos atsisukusios į stiklo pusę. „Filmuoti lėktuvo kabiną buvo galima iš priekio ir iš viršaus, ten, kur yra stiklai. Jei giminaičiai pamatė batą, jis turėjo būti apšviestoje kabinos pusėje, tikrai ne giliai kabinoje. Kabinoje vietos nėra labai daug. Turbūt vienintelis šansas (žmogui) įsisprausti yra tarp pilotų kėdžių, kai kūnas orientuotas (sulig lėktuvo) ašimi, kojomis į lango pusę“, – aiškino mokslininkas.
Jis pats filmuotos medžiagos nematė, todėl remiasi tyrėjų pasakojimu: „Nežinau, ar ten įmanoma atskirti rankas, kojas, bet siluetas panašus į gulinčio žmogaus. Tyrėjai po operacijos sakė: „Lyg kažką matome.“
Į lėktuvą įlįsti negali
Apžiūrėti lėktuvo vidaus robotas negali, nes įlįsti į lėktuvo vidų beveik neturi galimybių.
Robotas – tai filmavimo kamera ir metalinis karkasas su varikliu ir varytuvu. Į dugną jis leidžiamas su 400 m ilgio kabeliu, per jį maitinamas elektra, per jį perduoda vaizdo medžiagą.
„Plaukiojanti dėžė pati energijos negamina; ji objektus stumti gali tik tiek, kiek varytuvai, t. y. propeleriukai, leidžia. Jei skylė, pro kurią galima pralįsti, būtų pakankamai didelė, tada jokių problemų, bet lėktuvo durys praviros tik per sprindį. O dėžės dydis – daugiau nei kubinis metras“, – sakė N.Blažauskas.
Klaipėdos universiteto robotas dažniausiai naudojamas biologinės įvairovės studijoms arba archeologiniams tyrinėjimams.
