Ar prezidentė iš žurnalistų gali reikalauti iš anksto suderinti interviu klausimus ar juolab reikalauti iškirpti nevisiškai vykusius savo atsakymus? Kodėl, regis, paprasti klausimai D.Grybauskaitę taip išmušė iš vėžių?
Taip buvo stebimasi po praėjusį antradienį Latvijos nacionalinės televizijos parodyto žurnalisto Gundaro Rėderio interviu su Lietuvos vadove.
Apie Rytų partnerystę D.Grybauskaitę klausinėjęs latvis interviu pabaigoje pokalbį pakreipė apie tos pačios lyties asmenų partnerystę ir sulaukė netikėtos prezidentės reakcijos.
Pareiškusi, jog Lietuvoje tai nėra aktuali tema, D.Grybauskaitė nesutiko leistis į diskusiją ir susierzino, kad žurnalistas pateikia klausimus, kurie nebuvo iš anksto suderinti.
Dar didesnė įtampa kilo, kai G.Rėderis neatlyžo ir ėmė klausinėti apie prekybos centro „Maxima“ griūtį Rygoje ir Lietuvos krepšininkus.
D.Grybauskaitė pareiškė nepasiruošusi atsakyti į šiuos klausimus ir bandė nutraukti interviu: „Jeigu nenorite klausti suderintų klausimų, mes baigėme.“
Po to Prezidentūros atstovai su Latvijos žurnalistu bandė derėtis, kad interviu metu kilęs incidentas neišvystų dienos šviesos, bet latviai nesileido į kompromisus.
– Tai prieštarautų mūsų principams ir nebūtų teisinga.
Be to, tikiuosi, tai išeis į naudą ir visuomenei, – „Lietuvos rytui“ sakė G.Rėderis.
– Jūsų interviu su D.Grybauskaite įplieskė skandalą ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Ar tikėjotės tokios reakcijos ir kaip vertinate kilusį šurmulį?
– Žinoma, kai svarstėme, ar parodyti visą interviu, iš patirties jautėme, kad bus diskusijų, ir gana aštrių.
Mes to tikėjomės, gal tik nežinojome, kad reakcija bus tokia audringa. Bet apsisprendėme parodyti visą interviu – kitaip būtume nusižengę žurnalistikos principams.
Į Vilnių vykome su pačiais geriausiais ketinimais ir tikrai nesitikėjome ko nors panašaus. Todėl prezidentės reakcija interviu metu mane nustebino ir suglumino. Po jo mes ilgai svarstėme, kodėl taip įvyko.
Nuomonių buvo įvairių, bet vis dėlto sprendimą parodyti visą interviu lėmė tai, kad esame laisva demokratinė šalis, kurioje žurnalistas turi teisę politiko klausti bet ko. Tai bendra vertybė, kurią turime ginti.
Buvome pasiruošę toms diskusijoms, kurios po interviu kilo ir Latvijoje, ir Lietuvoje. Manau, tai išeis į naudą tiek žurnalistams, tiek visuomenei. Pagaliau – ir politikams tai bus pamoka.
– Ar po šio pokalbio pasikeitė jūsų požiūris į D.Grybauskaitę ir mūsų šalį?
– Iš esmės ne. Apie Lietuvos prezidentę buvau susidaręs įspūdį kaip apie labai aiškią ir labai tvirtą poziciją turinčią politikę.
Tokia D.Grybauskaitė buvo per visą interviu, išskyrus tą nemalonų epizodą, kuris iš esmės irgi atspindi jos charakterį ir elgesį.
Viso interviu metu D.Grybauskaitė dėstė daug įdomių dalykų, tik, mano įsitikinimu, paslydo pačioje pabaigoje.
Manau, ji pasielgė netinkamai, bet man sunku paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Gerbiu jūsų šalį ir jūsų prezidentę, bet toks elgesys nepateisinamas.
Bet visko pasitaiko. Ir Latvijoje atsiranda politikų, kurie atsisako eiti į laidas ar duoti interviu, nes mano, kad gali sulaukti neparankių klausimų.
Tačiau mes iš principo stengiamės laikytis principo, kad negali būti derybų su politikais, kokie klausimai gali būti pateikiami, kokie ne.
– Lietuvoje daugelį nustebino D.Grybauskaitės reakcija į jūsų klausimus, kurie, nors ir nebuvo iš anksto suderinti, bet nebuvo itin neparankūs.
Kaip manote, kodėl prezidentė į juos nenorėjo atsakyti ir kaip ji galėjo išsisukti nesukeldama skandalo?
– Apie tai turėtų diskutuoti komunikacijos specialistai.
Man taip pat sunku vertinti, kodėl D.Grybauskaitė taip reagavo.
Prieš savaitę prezidentės spaudos tarnybai išsiuntėme išankstines interviu temas ir klausimus, kurie gali būti pateikti. Pagrindinė pokalbio tema – regiono saugumas ir Baltijos šalių bendradarbiavimas.
Aš net nemanau, kad papildomi klausimai kertasi su sutarta tema. Bet net jei taip yra, nemanau, kad tų klausimų negalėjau pateikti.
Juolab kad nebuvo jokio išankstinio susitarimo, jog nieko daugiau jokiu būdu negaliu klausti.
Mano supratimu, tokio susitarimo ir negali būti. Man tai tiesiog nesuprantama.
Juk mes kūrėme ne kokį nors reklaminį prezidentės klipą, be to, tai – ne Rusija. Tai, kas įvyko, man buvo staigmena.
Juolab mano klausimai nebuvo užgaulūs. Manau, jie aktualūs – ypač klausimas dėl tos pačios lyties asmenų santuokų.
Dabar Latvijoje vyksta prezidento rinkimų kampanija, ir panašų klausimą pateikiau visiems pretendentams.
– Kodėl, jūsų manymu, šis klausimas mūsų prezidentei pasirodė toks keblus?
– Nežinau. Bet D.Grybauskaitė neatsakė ir apie tragedijos Rygoje pamokas, nors iš karto po jos viešai kalbėjo, kad būtina iš tos skaudžios nelaimės išmokti tam tikras pamokas. Aš ir norėjau paklausti, ko išmoko Lietuva.
Dar keisčiau, kad krepšinį dievinančios tautos vadovė nepanoro atsakyti į klausimą apie mėgstamiausius krepšininkus. Lengvesnio klausimo lietuviui net negaliu įsivaizduoti.
Šį klausimą D.Grybauskaitei pateikė mūsų žiūrovai, be to, tokia laidos tradicija, kad jos pabaigoje pateikiamas toks truputį nerimtas ar nekaltas klausimas.
Tiesą sakant, pamatęs, kad interviu pabaiga pakrypo netikėta linkme ir prasidėjo tam tikros improvizacijos, šiuo klausimu tikėjausi numalšinti kilusią įtampą.
Kita vertus, jei ne tas incidentas interviu pabaigoje, galima sakyti, kad pokalbis buvo visiškai normalus ir pavykęs. Esu prezidentei už jį dėkingas.
– Ar kada nors anksčiau teko atsidurti panašioje situacijoje?
– Mūsų laidos struktūra tokia, kad rodome aktualius ir vadinamuosius karštus pokalbius.
Todėl, žinoma, ir Latvijos politikai įvairiai reaguoja į klausimus. Bet visus interviu iki šiol pavykdavo baigti ir su pašnekovais atsisveikindavome draugiškai.
– Kokia praktika jūsų šalyje tariantis dėl interviu su aukščiausiais šalies pareigūnais?
– Kitą savaitę planuojame rodyti interviu su buvusia šalies vadove Vaira Vyke-Freiberga.
Susitarėme, kad prieš debatus ją kalbinsime apie regiono ir Latvijos aktualijas.
Bet iš jos neišgirdome net menkiausių užuominų, kad mes turėtume iš anksto pateikti kokį nors klausimų sąrašą.
Aišku, visiškai normalu susitarti dėl pokalbio temos, bet negali būti kalbos apie konkrečių klausimų derinimą arba kad būtų keliamos sąlygos, ko žurnalistas negalėtų klausti.
Esu įsitikinęs, kad žurnalistas prezidentui ar kitam politikui gali pateikti bet kokį visuomenei svarbų klausimą ir prašyti, kad į jį būtų atsakyta.
Ar tai svarbu visuomenei, sprendžia ne politikas, o žurnalistas.
Bet politikas, žinoma, irgi turi teisę rinktis, atsakyti ar ne.
