„Labai gaila, kad konservatoriai nenori matyti problemų, kurios yra žmogaus teisių ir laisvių srityje. Užuot diskutavę ir ieškoję problemų sprendimų, Tėvynės sąjungos atstovai pasirinko politikavimo ir populizmo kelią. Matyt, kad konservatoriai jau pradėjo savo rinkimų kampaniją“, – teigia teisingumo ministras.
Susitarimo projektas „Dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos Lietuvoje“ buvo parengtas bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis, kurios rūpinasi žmogaus teisių apsauga Lietuvoje. Praeitą savaitę jis buvo pateiktas penkioms pagrindinėms parlamentinėms partijoms – LSDP, TS–LKD, Darbo partijai, „Tvarkai ir teisingumui“ ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.
„Šią savaitę partijos pradėjo teikti savo pasiūlymus dėl susitarimo projekto turinio, tačiau konservatoriai per žiniasklaidą informuoja, kad šiame procese nebedalyvaus. Lieka neaišku, ar jų išplatintas pareiškimas yra eilinių jos narių A. Kubiliaus ir J. Razmos pozicija, ar tai yra oficiali konservatorių vadovybės laikysena“, – retoriškai klausia J. Bernatonis. Jeigu konservatorių vadovybė atsisakys dalyvauti tolimesnėse diskusijose dėl susitarimo, jas tęs LSDP, Liberalų sąjūdis, „Darbo partija“ ir „Tvarka ir teisingumas“.
Susitarimo projekte siūloma partijoms susitarti ir dėl teismų atvirumo visuomenei didinimo, jų nepriklausomumo, dėl žmogaus teisių sistemos gynimo tobulinimo mūsų šalyje ir dėl kitų Lietuvai svarbių dalykų.
Projekte daug dėmesio skiriama ekonominės ir socialinėms teisėms. Siūloma užtikrinti, kad kiekvienas žmogus turėtų teisę į nemokamą neatidėliotiną sveikatos pagalbą, ištikus nelaimei; visomis išgalėmis siekti, kad kiekvienas norintis dirbti žmogus galėtų gauti darbą; numatyti, kad valstybė privalo užtikrinti žmogui pragyvenimo šaltinį, netekus darbo iki jis jį susiras; numatyti, kad valstybė garantuoja nemokamą auklėjimą ir mokymą valstybinėse ir savivaldybių mokyklose bei darželiuose.
Dokumento projekte taip pat akcentuojama būtinybė stiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugos politiką, jos koordinavimą, daugiau dėmesio skirti atskiroms visuomenės grupėms, kurių teisės ir laisvės iki šiol galėjo būti nepakankamai užtikrinamos, skatinti aktyvų visuomenės ir atskirų visuomenės grupių dalyvavimą siekiant užtikrinti žmogaus teises ir laisves, įsteigiant nacionalinę žmogaus teisių instituciją Lietuvoje.
