Praėjusių metų kovo mėnesį pūstelėjus stipresniam vėjui pataisos namus turinčios saugoti beveik 55 metrų ilgio ir 6 metrų aukščio tvoros dalis nuvirto ir subyrėjo į gabalus, nes ją statant buvo išvogtos būtinos medžiagos.
Užklupus didesnei audrai gali būti nugriauta ir likusi ant molinių kojų stovinti statinio dalis, o tuo pasinaudodami kaliniai – pabėgti.
Tačiau neskubama nei atstatyti jau nugriuvusios, nei sutvirtinti likusios tvoros.
Kalėjimų departamento vadovai aiškina, kad reikia laukti, kol bus atlikta ekspertizė. O ji nedaroma, nes esą nežinia, kas už tai turi sumokėti.
Įstrigo ir daugiau kaip prieš metus dėl galimo daugiau kaip pusantro milijono litų grobstymo iškelta baudžiamoji byla ir Kalėjimų departamento pradėtas tarnybinis patikrinimas. Oficialiai aiškinama, kad laukiama ekspertizės išvadų.
Tačiau galima ir kita tokio neveiklumo priežastis – su grobstymais statant tvorą gali būti susiję žmonės, kurie artimai bendrauja su puotą teisėjams surengusiu Kaišiadorių verslininku Algimantu Radvila.
Statybas turėjęs kontroliuoti dabartinis Pravieniškių pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Tomas Bartninkas yra A.Radvilos giminaitis, o buvęs šių pataisos namų direktorius Skirmantas Agurkis – artimas minėto verslininko draugas, kartu socialdemokratų sąraše kandidatavęs į Kaišiadorių rajono tarybą.
Bijojo masinio pabėgimo
Statyti tvorą Pravieniškėse buvo nuspręsta dar 2007 metais. Tuomet vėjas irgi buvo išvertęs 35 metrus dar sovietiniais laikais statytos tvoros.
Pataisos namų direktoriaus pavaduotojas T.Bartninkas surašė tarnybinį pranešimą, jog nepastačius naujos tvoros atsiras didelė tikimybė, kad kaliniai organizuos masinį pabėgimą.
Savo rašte pareigūnas prašė tuomečio kolonijos vadovo S.Agurkio skubiai neskelbiamų supaprastintų derybų būdu parinkti įmonę, kuri pastatytų naują tvorą.
Pasiūlė nežinomai įmonei
Vos tik leidimas buvo duotas, T.Bartninkas oficialiai kreipėsi į mažai žinomą Kauno statybų bendrovę „Skaidrenė“, kad ji pastatytų 464 metrų ilgio pagrindinę pataisos namų tvorą.
Netrukus kolonijos viešojo pirkimo komisija, kuriai pirmininkavo tas pats T.Bartninkas, šią kompaniją paskelbė supaprastinto konkurso laimėtoja.
Tuomet sklandė gandai, kad pareigūną ir „Skaidrenės“ vadovus sieja draugiški ryšiai.
Tais pačiais metais 6 metrų aukščio tvora buvo pastatyta. Darbus kontroliavo ir priėmė tuomečiai Pravieniškių trečiųjų pataisos namų vadovai S.Agurkis ir T.Bartninkas.
Tačiau paaiškėjo, kad tvoros kokybė dar prastesnė negu senosios, 1960 metais statytos.
Tragedijos pavyko išvengti
Praėjusių metų kovo mėnesį, pūstelėjus stipresniam vėjui nuvirto 55 metrai tvoros. Tik dėl laimingo atsitiktinumo betono luitai neužgriuvo budinčių prižiūrėtojų.
Nespėjo pasinaudoti atsiradusia proga pabėgti ir kaliniai, nes niekas nesitikėjo, kad toks iš pažiūros didingas statinys gali virsti. Be to, ir prižiūrėtojai veikė operatyviai – atsiradus plyšiui suskubo jo saugoti.
Broką taisyti atsisakė
Iškart po šio įvykio griuvenas apžiūrėjusi pataisos namų komisija konstatavo, kad tvoros pamatuose nebuvo įrengti armatūros karkasai. Tai patvirtino ir Kaišiadorių savivaldybės sudaryta komisija.
Buvo nustatyta, kad statybos darbai buvo pradėti net neturint leidimo – jis paprasčiausiai buvo suklastotas. Bet „Skaidrenė“ atsisakė ne tik atstatyti tvorą, bet ir atlikti statinio ekspertizę.
Medžiagos buvo išvogtos
Tada ekspertizę savo lėšomis buvo priversti atlikti pataisos namai.
Nugriuvusią tvorą patikrinę bendrovės „Tyrimai ir projektai“ ekspertai nustatė dar skandalingesnių faktų.
Paaiškėjo, kad ne tik nebuvo būtinų armatūros karkasų, bet ir nepanaudota daug kitų statybinių medžiagų, gerokai sumažintas gręžtinių polių skersmuo, juose įdėta perpus mažiau, nei būtina, strypų.
Atstatyti vien nugriuvusią tvoros dalį kainuotų maždaug 16 tūkstančių eurų.
Ekspertai netikrino dar tebestovinčios beveik 400 metrų ilgio „Skaidrenės“ statytos tvoros būklės, tačiau konstatavo, kad yra didelė tikimybė, jog ir ji buvo pastatyta nesilaikant reikalavimų ir bet kada gali sugriūti.
Administracija veikė išvien?
Gavusi tokias ekspertų išvadas pataisos namų administracija kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat atlikta ekspertizė.
Kilo įtarimas, kad daugiau kaip 430 tūkst. eurų už išvogtas medžiagas galėjo pasisavinti statybininkai kartu su tuomečiais pataisos namų darbuotojais.
Tokius įtarimus patvirtino ir tai, kad statybose nepanaudotos medžiagos buvo užpajamuotos ir „Skaidrenės“, ir pataisos namų buhalterijos dokumentuose.
Tyrimas stovi vietoje
Nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, jis juda vėžlio greičiu. Iki šiol niekam nepareikšti įtarimai, nė vienas nusikaltimą galėjęs padaryti pareigūnas neapklaustas net kaip specialusis liudytojas.
Tik praėjusių metų pabaigoje nutarta paskirti tvoros ekspertizę, o ją atlikti įpareigotas Statybinių teismo ekspertizių centro ekspertas Sigitas Mitkus. Tačiau ekspertizė kažkodėl nepradėta.
Prokuroras spaudimo nejaučia
Vis dėlto kodėl taip lėtai vyksta tyrimas?
Gal Kauno prokurorai, kurių ne vienas yra dalyvavęs A.Radvilos rengiamuose krepšinio turnyruose, vengia spausti T.Bartninką ir S.Agurkį, draugaujančius su įtakingu verslininku?
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, prieš tai dirbęs Kaišiadorių prokuratūroje, tikino, kad byla nėra vilkinama, o ekspertizė dar neatlikta, nes nenuspręsta, kas už ją turi sumokėti.
Prokuroras tvirtino, kad jam nebuvo daroma įtaka dėl šios bylos. Anot D.Valkavičiaus, jam taip pat nebuvo pateikta informacijos, kad galėjo būti veikiami jo pavaldiniai.
Pareigūnų atsakymai – aptakūs
* „Nugriuvusios tvoros dalis saugoma iš šalia esančių apsaugos postų. Vietoj nugriuvusios tvoros dalies laikinai įrengta vielinė tvora“,– „Lietuvos rytą“ nuramino Teisingumo ministerija.
* Ministro patarėjas Sergejus Tichomirovas tvirtino, kad buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Pravieniškių pataisos namų darbuotojų galimo piktnaudžiavimo statant tvorą, tačiau jis sustabdytas, kol vyksta ikiteisminis tyrimas.
