Rusų lakštingalos P.Gagarinos jausminga trelė apie taiką ir viltį užliūliavo ir didžiųjų Europos šalių, ir nykštukių muzikos mėgėjus, ir netgi daugelį Lietuvos žiūrovų, kurie Maskvos pasiuntinei skyrė trečiąją vietą.
Laimei, ne iš kelmo spirta pasirodė mūsiškė vertinimo komisija. „Ne, tai ne muzika, o klastinga propaganda“, – griežtai ištarė Lietuvos žiuri nariai ir nutrenkė P.Gagariną, kuri naiviai tikėjosi pakartoti garsiojo bendrapavardžio kosmonauto J.Gagarino skrydį, žemyn.
Sako, vienas Lietuvos vertinimo komisijos narys šią dainininkę pavadino lyg ir rusų Trojos arkliu, lyg ir Trojos kumele „Eurovizijoje“, o kitas lietuvis muzikos specialistas pareiškė, kad už tokios dainos transliavimą, remiantis nauju įstatymu dėl karo kurstymo, LRT televizijai reikėtų skirti baudą.
Štai kokie protingi ir įžvalgūs buvo mūsiškiai dainų vertintojai, nepalyginsi su Vakarų ar Rytų ištižėliais.
Kita vertus, skėlę antausį Maskvos „eurovizinėms“ ambicijoms, laimėjome taktikos prasme, bet praleidome progą nors laikinai išmušti iš Kremliaus rankų ginklus, žvangančius Ukrainoje, keliančius grėsmę ir Baltijos šalims.
Prisiminkime, kokia taiki ir gera, lyg medaus prisilaižiusi meška buvo tapusi Rusija, kai rengėsi žiemos olimpinėms žaidynėms Sočyje!
Taigi jei pergalę „Eurovizijoje“ būtų nuskynusi P.Gagarina, kitų metų šou būtų vykęs Rusijoje, o gal net jos aneksuotame Kryme. Nėra abejonės, kad Maskva dainų konkurso finalui, kaip anksčiau olimpiadai, būtų išleidusi milijonus, jei ne milijardus eurų.
Būtent šių pinigų Kremlius bent laikinai nebūtų panaudojęs tankams ir raketoms. Vadinasi, dar sunku pasakyti, ar tokia jau įžvalgi buvo mūsiškė komisija, nubloškusi P.Gagariną žemyn.
