Šis įsipareigojimas įtrauktas į bendrą komunikatą, kurį ketvirtadienį Panevėžyje pasirašė Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai.
„Su ministrais sutarėme, kad visi kartu analizuosime galimybę bendrai vystyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą, siekiant užtikrinti, kad Baltijos šalys turėtų pagrindinius gynybinius pajėgumus“, – žurnalistams sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Anot jo, taip pat sutarta stiprinti bendradarbiavimą su Lenkija, kaip Baltijos šalių kaimyne ir strategine NATO sąjungininke, „siekiant užtikrinti vieningą atkirtį galimoms grėsmėms“.
Pasak J.Oleko, su ministrais dar kartą patvirtintas įsipareigojimas toliau teikti priimančios šalies paramą NATO sąjungininkų kariams, diskutuota apie bendrą regioninio karinio rengimo galimybę, kuri prisidėtų prie geresnių sąlygų treniruotis sąjungininkų rotacinėms pajėgoms.
„Nusprendėme toliau stiprinti Baltijos šalių paieškos ir gelbėjimo sistemų sąveiką, kad veiksmai ir parama nelaimių atvejais bet kurioje iš Baltijos valstybių būtų koordinuoti ir atliekami laiku“, – sakė jis.
Ministras priminė, kad per susitikimą įvertintas progresas steigiant Baltijos šalyse NATO pajėgų integracinius štabus. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai taip pat sutarė artėjančiame NATO gynybos ministrų susitikime šį birželį siekti „NATO sutarimo dėl esamų ir papildomų atgrasymo priemonių Baltijos regione“.
„Svarbu užtikrinti nuolatinį sąjungininkų, ypač amerikiečių, karinių pajėgų buvimą ir išankstinį karinės įrangos dislokavimą bei kitas NATO politikos įgyvendinimo priemones Baltijos šalyse“, – pridūrė ministras.
Estijos gynybos ministras Svenas Mikseris tvirtino, kad šios priemonės reikalingos turint omenyje Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kuri „smarkiai pakeitė“ Baltijos šalių saugumo situaciją.
Kolega iš Latvijos Raimondas Vejonis pabrėžė, kad kartu gynybos ir saugumo srityje dirbančioms Baltijos valstybėms svarbu stiprinti bendradarbiavimą su Šiaurės kaimynais ir Lenkija.
„Vyko labai gera diskusija, kaip galime plėtoti mūsų bendrą oro gynybos sistemą Baltijos valstybėse. Mūsų sprendimas tęsti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos pasiūlos vertinimą ir greičiausiai kartu vykdyti pasirengimo darbus (dėl oro gynybos sistemų vystymo) artimiausiu metu, manau, yra didelis žingsnis pirmyn įgyvendinant mūsų ministrų pirmininkų sprendimus dėl galimų Baltijos šalių bendrų įsigijimų, taupant pinigus ir, aišku, vystant bendrus pajėgumus regione“, – sakė R.Vejonis.
Latvijos atstovas pabrėžė, jog itin svarbu, kad Baltijos valstybių ministrų susitikime dalyvavo ir Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas, nes būtent Baltijos šalys „iš tiesų supranta situaciją Ukrainoje ir yra pasirengusios remti Ukrainą“.
J.Olekas atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalys amuniciją yra bendrai pirkusios ir anksčiau, ir toks būdas palankesnis siekiant „šiek tiek sumažinti kainą“ ir „turėti vienodą ginkluotę“. Anot jo, bendra sistema būtų skirta apsiginti „nuo galimo potencialaus priešo, kuris gali mums grasinti“.
Jis nedetalizavo, kokia ginkluotė galėtų būti įsigyjama ir kada tai galėtų būti daroma, tik pabrėžė, jog kol kas kalbama apie galimybes vystyti bendrus gynybinius oro gynybos pajėgumus.
„Jokių konkrečių datų apie įsigijimus nėra“, – sakė jis.
Gynybos ministrų pasirašytame komunikate be kita ko išreiškiamas nerimas „dėl Rusijos pastangų įbauginti kaimynines šalis nuolat rengiant netikėtas karines pratybas“, taip pat akcentuojamas „lemiamas Aljanso vaidmuo kovojant su hibridinio pobūdžio grėsmėmis“ bei Baltijos šalių pasirengimo „hibridinėms grėsmėms duoti jungtinį atkirtį“ svarba.
Ministrai dokumente taip pat pakartotinai pritarė sprendimui „įsteigti nenuolatinį Baltijos šalių jungtinio štabo elementą“, pabrėždami svarbą koordinuoti gynybos planus, dalytis žvalgybine informacija ir įgyvendinyti kitus bendrus tikslus. Ministrai dar kartą patvirtino Baltijos šalių pasirengimą teikti pagalbą Ukrainai.
„Ukrainai padėsime įvairiose srityse, ką jau esame darę: tiek apmokant Ukrainos karius, tiek pasidalijant mūsų patirtimi transformuojant kariuomenę į atitinkančią NATO standartus, padedant gydyti sužeistus karius ir kitose srityse, apie kurias ne viską galime pasakoti“, – sakė J.Olekas.
