Nugyventas valstybinis dvaras bei jo valdyti 1460 ha beveik pusantro šimto metų ėjo iš rankų į rankas, kol Lėbartų (Klaipėdos r.) dvarininkas Hugo Scheu jį 1889 metais nusipirko už 540 tūkst. markių.
Pusę valdytos žemės suskirstė sklypais, pardavė arba išnuomojo. Gautų pajamų užteko skoloms grąžinti. Investavo į kelius, socialinės paskirties objektus ir vietinę pramonę. H.Scheu dvaras tapo reprezentacinis – su parku, tvenkiniais, ūkinės paskirties statinių kompleksu ir dviejų aukštų rūmais.
Sovietmečiu nykęs ir autentišką vaizdą beveik praradęs dvaras solidžios miesto puošmenos vardo, atrodė, bus netekęs negrįžtamai. Bet pastaraisiais metais, gavus nemažą europinę paramą, H.Scheu dvaras pagaliau buvo atkurtas ir jau naudojamas muziejinėms, kultūrinėms bei krašto turizmo reikmėms.
Pasidžiaugti šiuo įvykiu šiandien, per Šilutės miesto gimtadienio šventę, antrą valandą dienos pro atvirus dvaro langus miestelėnus pakvies trimitininkų fanfaros.
Po Šilutės rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės sveikinimo kalbų svečiai bus kviečiami pasirašyti Mažosios Lietuvos savivaldybių kultūrinio bendradarbiavimo sutartį.
Šilutės miesto šventės rengėjai, pristatydami atnaujintą dvaro ansamblį visuomenei, didžiuojasi ir primena, jog paskutinis jo valdytojas gimė prieš 170 metų.
Šio dvarininko valdose, reprezentavusiose prūsų Lietuvą, yra lankęsi Lietuvos šviesuoliai Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazys Grinius ir daug kitų garbių asmenybių.
Šiandien Šilutės dvaro atidarymo ceremonijoje šventės rengėjai sieks įforminti ir oficialų krašto savivaldybių (Neringos, Klaipėdos, Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilutės) vadovų įsipareigojimą sukurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką.
Šilutėje nuo pat ryto žmonės prekiauja, linksminasi, grožisi parodomis, koncertais, bendrauja giminių ir draugų sambūriuose ir sugrįžtuvėse.
Per pietus šventės dalyvius po stogu suvarė smarkokas lietus.
